Saulė

Rezervatą Neringoje užplūdo nuogaliai

Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) inspektoriai nespėja vaikyti Naglių gamtinį rezervatą pastaruoju metu itin pamėgusių nudistų. Jie įsikuria už apsauginio kopagūbrio esančiame paplūdimyje ištisomis šeimomis, stato nuo vėjo apsaugančias palapines ir taip šiurkščiai pažeidinėja rezervato režimą.

„Norime paaiškinti žmonėms, kad Naglių rezervatas driekiasi ir pajūriu, todėl ten stovyklauti, apsistoti ir degintis kaip legaliame pliaže griežtai draudžiama. Pastatyta daugybė įspėjamųjų ženklų apie rezervato teritoriją, tad žmonės puikiai žino, kur keliauja. Kol kas – įspėjame, tačiau jei situacija kartosis, grės tikrai nemenkos piniginės baudos“, – „Lietuvos žinioms“ sakė KNNP direktorė Aušra Feser.

Vilioja nuošalumas

Visame mūsų pajūryje tėra trys oficialūs nudistų pliažai: Neringos ir Klaipėdos savivaldybių teritorijose. Bene populiariausias – apie 100 metrų ruožas į pietus nuo centrinio paplūdimio Nidoje.

Uostamiesčio teritorijoje, Smiltynėje nudistai legaliai gali mėgautis saulės voniomis jų zonoje tarp Senosios ir Naujosios perkėlų. Dar vienas nudistų pliažas įrengtas Giruliuose, į šiaurę nuo vadinamosios Juodosios tvirtovės (Antrojo pasaulinio karo vokiečių bunkerio).

Tačiau nuogaliai vis ieško sau vietos kitur: atokiau, nuošaliau, todėl yra „sukūrę“ ne vieną nelegalią savo „zoną“. „Mūsų inspektoriai kartu su policija vykdo nuolatinius reidus nacionaliniame parke. Pastaruoju metu susidūrėme su nemenka problema Naglių gamtiniame rezervate, jūros pusėje: ten ėmė rinktis nudistai. Rezervatai yra griežčiausiai saugomos teritorijos, todėl juose žmonių savivalė nebus toleruojama“, – pasakojo A. Feser.

Apie 9 km tarp Juodkrantės ir Pervalkos besidriekiantis Naglių rezervatas tarsi padalytas į dvi dalis, kurias skiria plentas: Kuršių marių pusėje – itin jautrių kopų masyvas, didysis kopagūbris, o Baltijos jūros pusėje – pušynai, apsauginis kopagūbris bei paplūdimiai.

„Taisyklės galioja visame rezervate. Žmonės drąsiai gali pereiti paplūdimiu per rezervatą, tačiau kai kurie ėmė elgtis negražiai. Važiuoja nuo Juodkrantės dviračių taku, suka į rezervatą ir įkuria ten savo stovyklavietes pliaže. To daryti negalima. Norime perspėti, kad mūsų darbuotojai dirba ir savaitgaliais. Pastarąjį savaitgalį užklupome apie 10 nelegalų, o yra tekę išprašyti ir 20. Siūlome jiems poilsiauti už rezervato ribų, bet kažkodėl jie lenda būtent į jo teritoriją“, – teigė KNNP vadovė. Pasak jos, žmonės įspėjamųjų ženklų nepaiso ir rizikuoja manydami, kad niekas jų nepamatys.

„Galbūt vilioja rezervato statusas, nes jame lankytis draudžiama, todėl siekiama maksimalaus privatumo, nuošalumo“, – svarstė A. Feser.

Baudos įspūdingos

KNNP direkcija perspėjo, kad reidai bus vykdomi nuolat, o nesutikus pasišalinti – kviečiama policija, rašomi protokolai, skiriamos piniginės baudos.

„Žinoma, iš pradžių įspėjame ir prašome geranoriškai pasišalinti iš rezervato teritorijos. Su visomis palapinėmis ir manta, dviračiais. Jei to padaryti nesutinkama, pirmą kartą bauda siekia nuo 30 iki 150 eurų. Pakartotinai pažeidinėjant tvarką: nuo 230 iki 430 eurų. Tokios baudos taikomos fiziniams asmenims. O juridiniams – sumos dar didesnės, jos siekia iki 900 eurų“, – vardijo A. Feser. Ji paaiškino, jog tam tikra teritorija paskelbta rezervatu neatsitiktinai: siekiant išsaugoti gamtines vertybes, atsižvelgiant į jų jautrumą bei apribojant lankymąsi. „Rezervatai skirti ne žmonėms, o gyvūnams, gamtai. Tai reglamentuoja teisės aktai, teritorijos režimas. Todėl tikrai nežiūrėsime pro pirštus, jei kai kurie nuošalumo išsiilgę žmonės ims brautis į šią zoną, statytis palapines, stovyklauti, lyg tai būtų koks oficialus paplūdimys“, – teigė KNNP vadovė.

KNNP direkcijos teritorijos prižiūrėtojas Elmaras Duderis „Lietuvos žinioms“ sakė vien praėjusį savaitgalį kelias dienas vaikęs nelegalius poilsiautojus Naglių gamtiniame rezervate. „Kai kas į rezervatą net automobiliu buvo įvažiavęs. Keisčiausia, kad pakalbinti žmonės prisipažino matę įspėjamuosius ženklus ir žinoję, kad nelegaliai deginasi rezervate. Matyt, manė, kad niekas jų nepastebės. Jų užtinkame net išpustytose kopagūbrio vietose. Parko darbuotojai puikiai pažįsta apylinkes, todėl nuo mūsų pasislėpti tikrai nepavyks“, – perspėjo pokalbininkas.

Žemyne – kitaip

Pasidomėjus, ar su panašiomis problemomis susiduria Pajūrio regioninio parko (PRP) darbuotojai, ekologas Erlandas Paplauskis susimąstė. „Mūsų teritorijoje yra Plocio gamtinis rezervatas, kuris apie 4 km driekiasi ir pačiu pajūriu, palei laukinius paplūdimius. Taip, esame susidūrę su nelegaliais stovyklautojais ar nudistais, tačiau labai retai. Žinoma, jokių palapinių rezervato teritorijoje, pliaže statyti negalima. Visgi mums Kuršių nerijos problemos yra svetimos dėl kranto specifikos“, – „Lietuvos žinioms“ sakė jis.

Mat Kuršių nerijoje palei visą Baltijos pakrantę driekiasi plačiausi balto smėlio paplūdimiai, nuo pustymo saugo milžiniškas, kadaise žmonių rankomis supiltas jūrinis kopagūbris. Yra ir smėlio, ir kopų, ir užuovėjų, ir lomų. „O mūsų parke – skardžiai. Patys pliažai – akmenuoti, palyginti siauri. Nėra beveik ir smėlėtų kopų, nes daug kur – žolinė augalija, medžiai, krūmai. Tad tos vietos nelabai ir patogios nudistams ar kitiems poilsiautojams“, – aiškino ekologas.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder