Tad tokie klaipėdiečiai, kaip 84-erių našlė Adolfina Budrikienė, šaltuoju metu dėl sveikatos negalinti gyventi savo name, yra pusę metų priversti mokėti už paslaugas, kuriomis nesinaudoja. Tačiau komunalininkai akcentuoja, kad rinkliava yra mokestis ne už vien atliekų išvežimą, o už visą paslaugų paketą: atliekų išrūšiavimą, sąvartyno nuotekų išvalymą, ilgametę jo priežiūrą, uždarytų sąvartynų tvarkymą ir t.t.
Visgi savivaldybės administracijos direktorė Judita Simonavičiūtė, kurios įsakymas reglamentuoja atleidimą nuo rinkliavos, tvirtina, jog jei bus argumentuotų pasiūlymų keisti esamą tvarką, ji bus pakeista.
UŽ KĄ? Komunalininkai aiškina, jog svarbu suprasti, kad rinkliava yra mokestis ne už vieną atliekų išvežimo paslaugą, o už visą paslaugų paketą: atliekų surinkimą, nugabenimą į sąvartyną, išrūšiavimą, deponavimą, sąvartyno nuotekų išvalymą, ilgametę sąvartyno priežiūrą, uždarytų sąvartynų tvarkymą, specialios technikos įsigijimą, personalo išlaikymą, valstybės nustatytų mokesčių sumokėjimą ir kita.
Pasiūlė teorinę pašalpą
A. Budrikienė pernai gruodžio 14 d. savivaldybės administracijai parašė prašymą atleisti ją pusmečiui nuo atliekų rinkliavos mokėjimo.
"Esu 84 metų vieniša našlė, gyvenu nuosavame name, bet esu tokia sena ir vieniša, kad šaltuoju metų laiku nepajėgiu tvarkyti savo buities, nešioti malkų, kūrenti pečiaus. Tad nuo spalio iki balandžio išsikraustau gyventi į kaimą pas giminaičius. Todėl atliekų išvežimo paslauga nesinaudoju ir norėčiau, kad man nereikėtų mokėti už pusmečio laikotarpį. Tiesiog noriu mokėti teisingai, nemokėti už nieką", - savo situaciją ir prašyme išdėstytas aplinkybes nupasakojo A. Budrikienė.
Sausio 9-ąją ji sulaukė savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento direktoriaus Liudviko Dūdos pasirašyto atsakymo, kuriame jai siūloma dėl iki 50 proc. metinės rinkliavos siekiančios kompensacijos kreiptis į savivaldybės Socialinės paramos skyrių. Kuris, kaip vėliau paaiškėjo, A. Budrikienei negalėtų nieku padėti.
Rinkliava - daugelyje šalių
Pasak vietinę rinkliavą administruojančio Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (KRATC) specialistų, pagal uostamiesčio savivaldybės patvirtintą tvarką dėl rinkliavos atleidžiama tik tuo atveju, kai įrodoma, jog nekilnojamasis turtas nenaudotas visus metus.
"Tokia tvarka patvirtinta dėl kelių priežasčių. Pirma, teisės aktais reglamentuota, kad rinkliava skaičiuojama už kalendorinius metus, sutampančius su finansiniais metais, todėl ir atleisti galima už tą patį laikotarpį - kalendorinius metus. Antroji priežastis - administravimo išlaidos. Jeigu rinkliava būtų skaičiuojama už atskirus mėnesius ir atleidžiama nuo jos taip pat mažesniais terminais, reikėtų daug didesnio kontrolės aparato, atsirastų daugiau sąskaitų ruošimo, pašto ir kitų administravimo išlaidų. Taip pat ir klaipėdiečiams dažnesni mokėjimai užkrautų papildomas išlaidas - mokant kas mėnesį nedideles sumas reikėtų mokėti už įmokų priėmimą arba mokėjimo pavedimo atlikimą. Todėl vietinė rinkliava skaičiuojama už visus metus, su galimybe sumokėti iš karto visą sumą arba ketvirčiais", - aiškino specialistai.
Anot jų, vyresnės kartos žmonės buvo įpratę mokėti už vieną paslaugą - atliekų išvežimą, kaip būdavo įrašyta jų mokesčių knygelėje. O dabar vietinę rinkliavą žmogus esą moka ne už jo atliekų surinkimą, o už teisę išmesti atliekas. Tad esą nesvarbu, kur ponia Adolfina jas išmes, nes ji mokėdama vietinę rinkliavą susimoka už visišką visų jos atliekų surinkimą ir sutvarkymą.
Komunalininkai aiškina, jog svarbu suprasti, kad rinkliava yra mokestis ne už vieną atliekų išvežimo paslaugą, o už visą paslaugų paketą: atliekų surinkimą, nugabenimą į sąvartyną, išrūšiavimą, deponavimą, sąvartyno nuotekų išvalymą, ilgametę sąvartyno priežiūrą, uždarytų sąvartynų tvarkymą, specialios technikos įsigijimą, personalo išlaikymą, valstybės nustatytų mokesčių sumokėjimą ir kita.
"Galbūt vietinė rinkliava nėra pati patogiausia mokėjimo forma, bet ji nėra sugalvota Klaipėdos politikų ar KRATC darbuotojų. Toks mokėjimo už atliekų surinkimą ir tvarkymą būdas yra taikomas daugelyje Europos Sąjungos šalių ir daugumoje Lietuvos savivaldybių. Tai ne tik populiariausia, bet ir palankiausia vartotojui mokesčių už atliekas forma. Kiekviena šalis, kiekviena savivaldybė gali taikyti įvairiausias lengvatas išskirtinėms grupėms. Tačiau tikrai nėra tokios tobulos sistemos, kur visi mokėtojai būtų patenkinti mokesčiais", - aiškino KRATC atstovai.
Asmenys, nesinaudojantys turtu visus metus, gali KRATC Vietinės rinkliavos administravimo skyriui pateikti prašymą dėl nulinės metinės vietinės rinkliavos taikymo. Kartu su prašymu reikia pateikti AB LESTO pateiktą informaciją apie sunaudotą elektros energijos kiekį už praėjusius kalendorinius metus nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. bei AB "Klaipėdos vanduo" pateiktą informaciją apie sunaudotą vandens kiekį už praėjusius kalendorinius metus.
Tuo atveju, jeigu per metus elektros energijos sunaudota daugiau nei 120 KWh ir vandens daugiau kaip 1 kub. m, reikia pateikti papildomus dokumentus, patvirtinančius, kad nekilnojamasis turtas visus metus buvo nenaudojamas.
KRATC visus dokumentus pateikia Klaipėdos savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamentui, kur kiekvienas prašymas nagrinėjamas atskirai.
"Jeigu prašymas tenkinamas, savivaldybės administracijos direktorius priima sprendimą taikyti nulinę metinę vietinę rinkliavą, o jeigu netenkinamas, Miesto ūkio departamentas informuoja apie tai vietinės rinkliavos mokėtoją", - aiškino atliekų tvarkytojai.
Pašalpoms - 48 tūkst. litų
Negyvenant savo bute ar name pusmetį, galima bandyti gauti vienkartinę iki 50 proc. rinkliavos dydžio siekiančią pašalpą. Tačiau ji priklauso tik socialinę pašalpą gaunančiam ar gavusiam Klaipėdos miesto savivaldybėje gyvenamąją vietą deklaruojančiam asmeniui. Be to, jis jau turi būti sumokėjęs visą rinkliavą.
Tačiau savivaldybės administracijos Socialinių išmokų poskyrio vedėja Gina Vilimaitienė, išklausiusi apie klaipėdietės senolės bėdas, darė prielaidą, kad ji tokios pašalpos, ko gero, negautų.
"Manau, kad moteris neatitiktų jau pajamų kriterijaus, nes pensijos yra tikrai didesnės nei nustatyta riba pašalpoms gauti. Turinčiųjų teisę jas gauti mėnesinės pajamos asmeniui neturi viršyti 350 litų. Be to, dar taikomas ir turto vertinimas. Bet jis kiekvienu atveju yra individualus ir priklauso nuo vietovės", - sakė G. Vilimaitienė.
Pernai Klaipėdos miesto savivaldybės socialinės paramos skyrius išmokėjo 48 307 litus vienkartinių pašalpų už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Šia galimybe pasinaudojo 477 šeimos.
Kodėl būtent metai?
Sprendimų projektus dėl atleidimo nuo atliekų rinkliavos ruošia savivaldybės administracijos Aplinkos kokybės skyrius.
Pasak jo vedėjos Daivos Berankienės, miesto Tarybos patvirtintuose rinkliavos nuostatuose yra numatyta, kad atleidimo tvarką nustato savivaldybės administracijos direktorius savo įsakymu. Atitinkamame 2011-ųjų sausį pasirašytame įsakyme yra numatyta, kad esant pagrindui gali būti atleidžiama tik nuo mokėjimo už laikotarpį, sutampantį su finansiniai metais - nuo sausio 1-osios iki gruodžio 31-osios.
"Jei būtų nustatytas trumpesnis laikotarpis - pusmetis, ketvirtis ar net mėnuo - labai smarkiai išaugtų darbų apimtys. Štai vien pernai buvo gauta per 2 000 įvairių prašymų dėl rinkliavos. Nuo jos buvo atleisti 786 mokėtojai. O nuo rinkliavos įvedimo mūsų skyriuje ne tik kad nepadaugėjo žmonių, bet dar ir neliko vieno specialisto", - sakė D. Berankienė.
"Reikėtų išanalizuoti"
Judita SIMONAVIČIŪTĖ, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorė:
Kiekviena tvarka gali būti keičiama. Jei bus konkrečių argumentuotų pasiūlymų, tikrai nesakau išankstinio "ne". Viską išanalizuotume ir priimtume atitinkamą sprendimą.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą