Saugomose teritorijose - interesų konfliktai

Saugomose teritorijose - interesų konfliktai

Kasmet vis populiarėjantis baidarių turizmas Minijos upe skatina šalia jos įsikūrusius žmones ar žemės savininkus įsilieti į turizmo paslaugų teikėjų gretas. Tačiau 202 km vinguriuojanti Minijos upė yra ichtiologinis draustinis, kurią supa dar ir kraštovaizdžio draustiniai, turintys saugomų teritorijų statusą. Tokiose teritorijose pagal įstatymus pirmenybė yra teikiama ne rekreacijai ir turizmui vystyti, o gamtos saugojimui. Todėl šiose saugomose teritorijose neretai susikerta savininkų ir gamtos saugotojų interesai.

Savo žemėje pradėjusi turizmo verslą viena gargždiškė jau kelerius metus bylinėjasi su aplinkosaugininkais, kurie reikalauja nugriauti draustinyje pastatytus nesudėtingus statinius poilsiautojų reikmėms.

Savo žemėje - ne šeimininkas

Paveldėjusi savo tėvų 7 hektarus žemės - pievų ir buvusių ganyklų - Minijos senslėnio kraštovaizdžio draustinyje Klaipėdos rajone gargždiškė Vilija T. (vardas pakeistas - aut. pastaba) pirmiausiai su šeima ėmėsi tvarkyti teritoriją: išvalė šabakštynus, turistų paliktas šiukšles, pasodino medžių.

"Labai myliu upę ir ją supančią gamtą, nes čia prabėgo vaikystė. Pažįstu kiekvieną medį, žinau, kur kas auga. Tikrai neleisčiau niekam daryti žalos gamtai, tačiau pati buvau apkaltinta, kad kenkiu gamtai. Tai absurdas", - piktinosi gargždiškė.

Jos bėdos su gamtos sergėtojais prasidėjo tada, kai sklype pasistatė pavėsinę, laikiną namelį, tualetą, įrengė tinklinio aikštelę, sūpynes, laužavietes. Mat triūsdami savo sklype gargždiškiai pastebėjo, kad vasarą Minijos upe plaukia daugybė baidarininkų, todėl sumanė įrengti jiems patogią stovyklavietę apsistoti ar pernakvoti.

"O ir patiems reikėjo kažkur daiktus pasidėti dirbant sklype, tai ir pasistatėme nesudėtingą nameliuką, kuriame nėra jokios pirties, net elektros ar kanalizacijos. Tas namelis - tiesiog pastogė ir mums patiems, ir turistams", - pasakojo Vilija T.

Tačiau statiniai buvo įrengti per arti Minijos - upės apsaugos zonoje, kuri siekia 50 metrų. Pasak žemės savininkės, ji net negalvojusi, kad tokiems nesudėtingiems statinukams savo sklype reikia leidimų.

Sulaukusi pirmųjų aplinkosaugininkų baudų, moteris gavo leidimą, tačiau tai neišgelbėjo - rajono prokuratūra, gindama viešąjį interesą, iškėlė bylą, ir įsisuko teismų karuselė, kuri tęsiasi iki šiol. Sumokėjusi ne vieną baudą, nugriovusi ar toliau perkėlusi kitus statinius, žemės savininkė neskuba griauti namelio, nors paskutiniajame teismo posėdyje buvo įpareigota tai padaryti. Vilija T. ketina ir toliau verstis turistine veikla, gavo leidimą turizmo stovyklavietei įkurti ir planuoja statyti ūkininko sodybą, nes turi įregistravusi ūkininko ūkį šiame sklype.

"Kiaulių tikrai čia neauginsime, viską norime pritaikyti vandens turizmui, poilsiautojams, kuriuos traukia graži Miniją supanti gamta", - sakė Vilijos T. sūnus.

"Keista, kad teismas mus verčia griauti tai, ką pastatėme, nors įteisintose stovyklavietėse gali būti tokie statiniai ir net didesnį namą čia nedraudžiama statyti. Kažkodėl kai čia buvo apleista teritorija, turistai degino laužus kur pakliuvo, šiukšlino, kirto medžius laužams, niekam neužkliuvo, o kai sutvarkėme teritoriją, investavome daug lėšų, kad poilsis būtų civilizuotas ir kuo mažiau kenktų gamtai žmonių buvimas - likome kalti.

Mums sako, kad kenkiame gamtai. Bet kokiu būdu? Iš sklypo į upę neteka jokie teršalai, kaip, tarkime, yra sodų bendrijose, įsikūrusiose prie upės. Nemačiau nė vieno išdraskyto paukščio lizdo ar išlaužytų medžių, išmindytų retų augalų. Mes neužtveriame Minijos tvoromis kaip kai kurie ponai, pasistatę namus vos ne ant paties upės kranto. Viską darome dėl žmonių, kad visi turėtų galimybę grožėtis nuostabia Minijos gamta. Tačiau mums sako: negalima, ir taškas. Taip ir lieka neaišku - kas ką saugo? O vietos po saule juk turėtų užtekti visiems", - su nuoskauda kalbėjo Vilija T.

Saugotojai perlenkia lazdą

Minijos upe pamėgę plaukti baidarininkai jau ne vienerius metus apsistoja Vilijos T. sklype.

"Tai viena iš geriausių sustojimo vietų baidarininkams. Poilsiautojai mėgsta šią vietą, nes sutvarkyta ir saugi aplinka, patogus krantas išlipti ir netoli yra kelias. Minijos upės aukštupyje nėra daug patogių vietų baidarininkų stovyklavietėms, ir jos turi būti įrengtos pagal tam tikrą planą, todėl džiaugiamės, kad žemės savininkai imasi iniciatyvos teikti turizmo paslaugas. Tiesa, nedaugelis to imasi, nes reikia investicijų, kurios negreit atsiperka, o kiti gal baiminasi įvairių draudimų", - svarstė rajono vandens turizmo entuziastas Gintautas Rusteika.


Į krantą išlipusiems pailsėti baidarininkams reikia elementarių dalykų: malkų laužui, vandens, patogios aikštelės palapinėms, tualeto. Gargždų turizmo informacijos centro duomenimis, rajone veikia 12 turistinių stovyklų, tačiau tik maža jų dalis - prie Minijos upės.

Pasak centro direktorės Daivos Buivydienės, Vilija T. taip pat gavo iš savivaldybės leidimą turistinei stovyklai dvejiems metams.

"Nėra jokių priežasčių žemės savininkei drausti šią veiklą. Nuo šiol jie oficialiai įsitraukė į turizmo paslaugų teikėjų gretas, nes prie turimo verslo liudijimo pridėjo ir leidimą stovyklai. Turistinei stovyklavietei, kuri turi būti aiškiai apibrėžta teritorija, keliami tam tikri reikalavimai: įrengtos vietos palapinėms, automobiliams statyti, žaidimų aikštelėms, lauko baldams, laužavietėms, biotualetams", - sakė D. Buivydienė.

Be kita ko, tokiose stovyklavietėse nedraudžiama įrengti stacionarių ar mobilių patalpų stovyklavietės įrangai, nuomojamam inventoriui ar kitoms priemonėms laikyti bei stovyklavietės priežiūrai užtikrinti.

Pasak D. Buivydienės, yra ir nelegaliai veikiančių stovyklaviečių. Mat žemės savininkai teigia nenorintys viešintis ir užsitraukti aplinkosaugininkų rūstybės, kurie esą iškart puola bausti turistus saugomose teritorijose priimančius vietos gyventojus.

"Vietiniai žmonės nekart yra guodęsi, kad su tais reikalavimais yra perlenkiama lazda. Gyvenantieji draustiniuose nesijaučia visaverčiais šeimininkais - jų rankos tarsi surištos. Tačiau žmonės pastebi ir daug neteisybės. Esą vieni gali prie upės namus statytis ar nuotekas leisti į upę, o kitiems, mažiau įtakingiems, viskas draudžiama", - sakė D. Buivydienė.

Baiminasi užstatymo

Tuo tarpu aplinkosaugininkai muša pavojaus varpais dėl augančio turizmo Minijos upe ir žemės savininkų šeimininkavimo pažeidžiant įstatymus. Jaunieji rajono gamtos mylėtojai neseniai sukūrė filmą "Minijos upė", kuriame supažindinama su unikalia gyvąja gamta ir aplinkosaugos problemomis.

"Neleisime žemės savininkams pažeidinėti įstatymų. Prie Minijos upės išdalinta keli tūkstančiai sklypų, kurie gali būti apstatyti namais ir tvoromis. Tada upė bus neprieinama kitiems. Dėl masinio turizmo jau kenčia gamta - paukščiai nebegali normaliai perėti, maitintis, migruoti, išbaidomi vandens gyvūnai, jau yra išnykusių kai kurių žuvų rūšių, mažai beliko retų drugių buveinių. Minijos pakrantėse gyvena nykstantys paukščiai: griežlės, tulžiai, urvinės kregždės, privalome juos apsaugoti", - sakė Pajūrio regioninio parko (PRP) vyriausiasis ekologas Erlandas Paplauskis.

Pasak jo, gargždiškės Vilijos T. sklypas patenka į Europos Sąjungos saugomų teritorijų tinklą "Natura 2000", kuriame išskirtos paukščių ir buveinių apsaugai skirtos teritorijos.

"Šalia Minijos gyvenantys žmonės iš nežinojimo kartais padaro nusižengimų, tačiau paaiškini, kas negerai, ir susitvarko. Šiuo atveju iš sklypo savininkų geranoriškumo nesulaukėme, statinių atsisakyti jie nenori, todėl įsikišo prokuratūra ir teismai", - sakė E. Paplauskis.

Minijos senslėnio draustinį prižiūrinčio PRP direktorius Darius Nicius akcentavo, kad draustinių veikla yra konservacinė, ir bet kokia veikla juose galima tik tiek, kiek nekenkia saugomoms vertybėms.

"Baidarių turizmas taip pat galimas tik tiek, kiek nekenks saugomoms vertybėms. Stebime situaciją, kol kas tos kritinės masės turizmas dar nepasiekė. Nustačius Europos Sąjungos mastu saugomų rūšių nykimą bet koks baidarių turizmas gali būti uždraustas.

Tas pats ir dėl stovyklaviečių. Tvarkymo planais užtikrinama, kad Minijos pakrantėse neatsirastų stichiškai kuriamų stovyklaviečių bei nebūtų nutrypiami pernelyg dideli pakrantės gamtos plotai, taip padarant jas netinkamas paukščių perėjimui, migravimui, išbaidant ūdras. Jei viename sklype tokia stovyklavietė numatyta, tai kita gali atsirasti tik už kelių kilometrų palei upę", - sakė D. Nicius.

"Saugomos teritorijos - ne tabu"

Rūta BAŠKYTĖ, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktorė

Vadovaujantis Minijos senslėnio kraštovaizdžio tvarkymo planu, naujų sodybų kūrimas galimas žemės ūkio paskirties sklypuose, kai sklypo plotas viename masyve ne mažesnis kaip 5 ha ir patenka į tvarkymo plane išskirtas specializuoto ūkininkavimo kraštovaizdžio tvarkymo zonas. Į tokią zoną patenka ir minėtos gargždiškės sklypo dvi dalys. Tačiau savininkė, prieš imdamasi statybų, turėtų gerai įvertinti gamtines sąlygas, nes dalis sklypo - upės užliejamos pievos. Siūlėme jai visas aplinkybes aptarti su Pajūrio regioninio parko direkcija. Lietuvoje saugomos teritorijos užima tik 15,6 proc. šalies teritorijos - tai atitinka Europos vidurkį. Netiesa, kad saugomose teritorijose uždraustos bet kokios statybos. Ūkinė veikla uždrausta, tačiau statyti galima laikantys šią veiklą reglamentuojančių įstatymų. Yra daugybė veiklos rūšių, kuriomis žemės savininkai gali užsiimti - ne vien tik kaimo turizmas. Tai gali būti gamtos pažinimo stovyklos, amatų mokymas, vertimasis žemės ūkiu ir kita veikla, kuri gali atnešti ne mažiau pelno negu kaimo turizmas. Svarbu, kad turizmo sąvoka, tiek kalbant apie kaimo, tiek apie vandens turizmą nebūtų iškreipta - ne paslaptis, kad dažnai į gamtą vykstama ne turistauti, ne pažinimo tikslais, o linksmintis, rengti pobūvius.

Sidebar placeholder