Praėjusią savaitę, trečiadienį, bėgdami nuo karo negandų Sirijoje, Lietuvoje prisiglaudė keturios dešimtys Sirijos gyventojų – viena sirų šeima apsistojo ir Šilutėje. Gyvenančius baisaus karo sūkuryje, apsuptus nerimo bei negandų sirus į Lietuvą pakvietė Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčia, apgyvendindama juos skirtinguose Lietuvos miestuose. Su sirų šeima – mama ir trimis paaugliais sūnumis – susitikome ten, kur jie šiandien glaudžiasi – Šilutės parapijos labdaros organizacijos „Sandora” patalpose. Atvykusius mus jie sutiko su plačiomis šypsenomis, kiekvienas jų paspaudė ranką. Gaila, kad susikalbėti su svečiais iš Sirijos buvo beveik neįmanoma, mat šeimoje tik vienas sūnus kalba angliškai, bet ir jo kalba minimali. Tad apie juos mums daugiau pasakojo evangelikų liuteronų parapijos kunigas Remigijus Šemeklis. Kiek vėliau prie pokalbio prisijungė ir „Sandoros“ pirmininkė Astrita Liepienė.
Sirijoje žudomi krikščionys
Jau nuo 2011 metų Sirijoje vyksta pilietinis karas. Viskas prasidėjo taikiais protestais, kurie baigėsi žiauriais numalšinimais, vykdomais Sirijos armijos. Sirijoje šiuo metu dominuoja musulmonai sunitai, išpažįstantys islamo religiją, ir alavitai. R. Šemeklis pasakojo, kad Sirijoje krikščionys sudaro tik 10 proc. gyventojų ir ten jie yra žudomi, grobiami. Siaučiantis pilietinis karas šalyje jau yra nusinešęs per 100 tūkst. žmonių gyvybių. „Miestas Hama, iš kurio atvyko pas mus apsistojusi sirų šeima, iš vienos pusės nuo jūros yra reguliuojamas sukilėlių, o iš kitos – valstybinių pajėgų. Abiejose pusėse yra daug samdinių, kurių tikslas – plėšti, vogti. Dėl to ten gyvenantys krikščionys turi mažai pasirinkimo – arba pereiti į islamo tikėjimą, arba būti nužudomi“, – pasakojo R. Šemeklis. Sirijoje krikščionys gyvena nuolatinėje baimėje, bijo išeiti į gatvę, o ypač išleisti vaikus, mat ten jie yra grobiami. „Vaikai net nelanko mokyklų, negali niekur išeiti vieni, mat jie neretai būna pagrobiami, o už juos prašoma išpirkos“, – sakė R. Šemeklis. Istorijos pradžia
Lietuvių pagalba sirams prasidėjo praėjusių metų vasarą, kai kunigas Virginijus Kelertas Šakiuose savo įkurtuose vaikų namuose parsivežęs iš Ruklos miestelio priglaudė keletą pabėgėlių vaikų iš Sirijos. Pabendravęs ir praleidęs nemažai laiko kartu su jais sužinojo visą situaciją Sirijoje. Tarp jų atsirado ryšys. Kunigas neliko abejingas ir papasakojo viską vyskupui. „Pagalvojome, kad bent jau 40 žmonių galime priglausti savo bažnyčioje. Be to, Lietuvoje yra daug žmonių, kurie gyveno karo laikais, jautė tokią pat baimę bei badą, patys buvo pabėgėliai – glaudėsi Vokietijoje pas šeimas. Mes tikėjome, kad žmonės, prisiminę savo skaudžią patirtį jaunystėje, parodys gailestingumą tokioje pačioje padėtyje atsidūrusiems žmonėms“, – sakė R. Šemeklis.
Svečiai – geri ir draugiški žmonės
Kol bendravome su kunigu R. Šemekliu svečiai iš Sirijos visą laiką šypsojosi ir įdėmiai klausėsi, tarsi viską suprastų. Paklausti, ar jiems patinka Lietuvoje, jie ilgokai diskutavo savo gimtaja kalba, o galiausiai vienas iš sūnų atsakė, kad nežino. Nieko nuostabaus, palikę savo namus ir atsidūrę svetimoje šalyje svečiai vis dar jaučiasi pasimetę. „Jie sakė, kad čia labai gražu ir tvarkinga. Tačiau kol kas jie dar neapsiprato, vos savaitę čia yra. Be abejo, svečiai jaučiasi nepatogiai, kai yra išlaikomi – tikino, kad patys mielai eitų dirbti, jei tik kas priimtų“, – sakė R. Šemeklis. Kunigas pasakojo, kad sirų šeima yra labai geranoriška ir taiki, taip pat ir labai tvarkinga. „Jų kultūra kiek kitokia nei mūsų – turime ko iš jų pasimokyti. Atvykę policijos pareigūnai klausė, kaip smulkutė mama susitvarko su trimis paaugliais sūnumis. O iš tiesų tai sūnūs mamą globoja. Berniukai jau nuo mažens yra auklėjami, jog jie turi rūpintis moterimis šeimoje. Tad ir čia vaikai rūpinasi mama“, – tikino R. Šemeklis. Beje, kunigas sakė, kad Šilutės rajono policijos komisariatas skyrė svečiams iš Sirijos vieną kriminalistę, kuri rūpinasi jų saugumu. Reikalinga parama
Gaila, bet sirų šeima „Sandoroje“ galės gyventi vos mėnesį – toliau jų likimas neaiškus. R. Šemeklis pasakojo, kad ir taip nebuvo planuota, jog šeima apsistos Šilutėje, tačiau kitur jiems jau nebeužteko vietos. Šiuo metu pagrindinė parama, kurios reikėtų sirų šeimai – tai nuolatinė pastogė ir maistas. „Kol kas mes juos maitiname, bet, žinot, pas mus ateina ir vaikai pavalgyti, ir neįgalūs, taip pat ir senyvo amžiaus žmones globojame. Čia nepritaikytos sąlygos jiems ilgai gyventi, tad ieškome žmonių, kurie galėtų skirti bent du kambariukus mamai su trimis sūnumis“, – sakė kunigas. Tiesa, pasak R. Šemeklio, atvykėliai turi šiek tiek ir savų lėšų, tad ir patys pirksis maistą. Tačiau jų pajamos nedidelės, mat didžiulius pinigus kainavo jų kelionė į Lietuvą. „Žinoma, taip nebus, kad ištisus metus jie nieko neveiks. Jau dabar derinami reikalai su švietimo bei socialinių reikalų ministerijomis, ieškoma sprendimų, kuo jie galėtų užsiimti. Be abejo, bus supažindinami su kalba bei kultūra“, – tikino R. Šemeklis.
Atsisveikinant svečiai iš Sirijos ėmė klausinėti, ar mes parvešime į Lietuvą jų šeimos „galvą“ – vyrą, tėtį, kuris liko Sirijoje. R. Šemeklis juokdamasis tikino, kad to jie klausia visų svečių. Pasirodo, vyras privalėjo likti namuose dar mažiausiai mėnesį, mat turėjo dirbti. Tačiau net jeigu jis ir atvyktų, anot R. Šemeklio, neaišku, ar dar būtų galimybių jį priimti.
Visi galintys ir norintys padėti žiauraus karo išgintai iš gimtųjų namų sirų šeimai gali kreiptis į Šilutės parapijos labdaros organizaciją „Sandora“. Neabejotina, kad šeima bus begalo dėkinga už bet kokią paramą, parodytą dėmesį, gailestingumą. Juk kažkada ir Lietuvos žmonės jautė tokią pat kančią bei negandas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą