Pusmečio darbo vaisius
Kvietimą atstovauti Lietuvą pasaulinėse robotų ir jų kūrėjų varžybose Justas Ubartas ir jo mokytojas Vismantas Masiokas gavo po sėkmingo pasirodymo šių metų kovo mėnesį Vilniuje įvykusiame robotų čempionate, kur Justo robotui neprilygo nė vienas Lietuvoje sukurtas robotas. Pranciškonų gimnazijoje jau dešimt metų veikia robotikos būrelis, kuriam vadovauja mokytojas Vismantas Masiokas. „Gal jau keturios mokinių-kūrėjų kartos per tą laiką pasikeitė, bet tokių deimančiukų kaip Justas nedažnai sužimba“, – pasakojo mokytojas.
Justas robotikos būrelį lanko nuo pat penktos klasės, kai atėjo į Pranciškonų gimnaziją iš Marijos Tiškevičiūtės mokyklos. „Pats norėjo, iškart matėsi, kad į savas roges pataikė“, – prisiminė V. Masiokas, akcentavęs, kad robotų kūrime elektronika su mechanika žaidžia ir kad dauguma šiuolaikinių mokinių puikiai spaudo mygtukus, sutaria su virtualia realybe, tačiau nemoka ir išmokti nenori dirbti su įrankiais. „Justas nebijo mechanikos – nupjaut, išgręžt“, – teigė mokytojas. Į klausimą, kiek laiko prireikė į Japoniją vežamam robotui pagaminti, mokinys ir mokytojas atsakė, kai tai yra ne vienerių metų įdirbio rezultatas, o konkretus darbas truko apie pusmetį. Abu prisipažino, kad tam pašventė ir nemažą vasaros atostogų dalį. „Smagu, kai pamatai rezultatą“, – sakė Justas. Paklaustas, ar dėl aistros robotams nenukenčia kiti mokslai, patikino: „Laiko ir kitiems dalykams nestinga.“ Justo pažymių vidurkis – 9. Ne paslaptis, kad tokiuose jaunų mokslo, technikos kūrėjų suvažiavimuose būsimų darbuotojų dairosi ir garsios pasaulinės kompanijos, protus iš viso pasaulio vilioja turtingosios šalys, galinčios pasiūlyti puikias studijų, kūrybos sąlygas. Justas Ubartas tvirtino studijuosiantis Lietuvoje, tik dar nenusprendė Vilniuje ar Kaune. „Turbūt gyvensiu Lietuvoje. Nemanau bėgti, gąsdina gimtinės palikimas“, – paatviravo jaunuolis, tokiu nusiteikimu nustebindamas savo mokytoją. „To iš tavęs dar nebuvau girdėjęs“, – tarė V. Masiokas.
Robotai iš viso pasaulio varžysis didžiojoje Tokijo arenoje. Justas aiškino, kad sėkmę varžybose lemia du svarbiausi faktoriai: kur robotą ringe (jis būna padalintas pusiau, dviem konkurentams) pastatai ir sėkmės faktorius. Justo robotas yra autonominis. „Galvoje yra visokių minčių. Vykstu drąsiai“, – sakė jis.
Iš Tokijo J. Ubartas ir V. Masiokas grįš ateinantį trečiadienį. „Nelaukit medalio“, – perspėjo V. Masiokas, kad tie, kam rūpi šis projektas, per daug nesitikėtų ir nenusiviltų.
„Darysime ką galime geriausio. Kovosime už Lietuvą“, – ryžto nestokojo Justas.
Be rėmėjų Japonijos nepasiektų
Robotų kūrimas, konstravimas reikalauja ne vien laiko, bet ir pinigų. V. Masiokas šmaikštavo, kad didžiausia jo rėmėja toje popamokinėje veikloje yra žmona.
Į Japoniją keliaujančiam robotui sukurti prireikė apie 2 tūkst. eurų. Skrydžiui į Tokiją bilietus mokytojui ir mokiniui nupirko bendrovė „Atostogų parkas“. Žibininkuose Kretingos rajone įsikūrusios poilsio, sveikatinimo paslaugas teikiančios įmonės „Atostogų parkas“ vadovas Ričardas Jovaiša teigė, jog paramos Pranciškonų gimnazijos mokinio ir mokytojo išvykai į pasaulio robotų čempionatą paprašė Kretingos parapijos klebonas brolis Astijus. „Geri darbai nepraeina pro šalį. Įmonė finansiškai stabili, džiugu paremti tokį jaunimą, be to esame savojo Kretingos krašto patriotai“, – kalbėjo R. Jovaiša, teigęs, kad prašančiųjų paramos netrūksta ir iš kitų rajonų, Palangos miesto, kad „Atostogų parkas“ pirmenybę teikia Kretingai ir rajonui. „Prašytojams iš kitur sakau: turite savo verslą, Savivaldybę“, – sakė verslininkas.
„Atostogų parkas“ žvalgosi vandens baseinus valančių robotų. R. Jovaiša, J. Ubartas ir V. Masiokas iš pusės lūpų suprato vieni kitus kalbėdami apie po vandeniu dirbti galinčius robotus.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą