Dituvos soduose veikė 2 sulčių spaudyklos, įregistravusios maisto tvarkymo veiklą ir turinčios Maisto tvarkymo subjekto pažymėjimus. Patikrinus vieną iš jų, pažeidimų nenustatyta. Patikrinus 4 spaudyklas, veikusias Jakų ir Derceklių kaimuose, nei viena neturėjo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos leidimų užsiimti šia veikla. Visose sulčių spaudyklose buvo nustatyta higienos reikalavimų pažeidimų, už kuriuos skirtos baudos, vienos spaudyklos veikla uždrausta.
Derceklių kaime asmuo vykdė veiklą antisanitarinėmis sąlygomis – spaudyklos teritorija buvo netvarkinga, išspaudos nešalinamos ir laikomos atviroje teritorijoje. Spaudyklos patalpų sienos, grindys, lubos apipelijusios. Inventoriui plauti buvo naudojamas neištirtas šachtinio šulinio vanduo, patalpose nebuvo tekančio vandens. Sultys buvo pilstomos į kibirus ir kitas talpas, neskirtas naudoti sąlyčiui su maistu. Pats sulčių spaudėjas dirbo nepasitikrinęs sveikatos, neišklausęs higienos žinių mokymo kursų, neturėjo verslo liudijimo.
„Tokio tipo įmonės, teikiančios paslaugas gyventojams, privalo turėti patvirtinimą šiai veiklai (t.y. turėti maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimą, išduotą Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos) ir atitikti minimalius higienos reikalavimus. Išduodant šiuos pažymėjimus, įvertiname, ar suremontuotos patalpos, apsaugotos nuo graužikų ir vabzdžių patekimo, ar nelaikomi pašaliniai daiktai, sutvarkyta teritorija. Taip pat vertiname, ar sulčių spaudimo įrenginiai techniškai tvarkingi, pagaminti iš lygių, korozijai atsparių medžiagų, tinkamų kontaktui su maistu. Tikriname, ar naudojamas vanduo atitinka saugos reikalavimus, ar obuoliai laikomi tinkamoje taroje. Taip pat vertiname, ar paskirta tinkama vieta išspaudų laikymui ir jos laiku šalinamos. Kaip ir visi maisto tvarkytojai, darbuotojai turi būti pasitikrinę sveikatą ir išklaus ę higienos žinių kursus”, – komentavo Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Antanas Bauža.
A. Bauža akcentavo, jog nerimą kelia nesaugūs sulčių pasterizavimo ir laikymo metodai, vienas jų – sulčių pakaitinimas ir išpilstymas į panaudotus plastikinius butelius nuo mineralinio vandens. Viršininko nuomone, tokia sulčių pasterizavimo ir supilstymo į vandeniui laikyti skirtą tarą praktika yra nesaugi ir gali turėti neigiamos įtakos vartotojų sveikatai dėl iš plastikinės taros į sultis patenkančių kenksmingų cheminių junginių.
„Vartotojai, rinkdamiesi sulčių spaudyklą, turėtų atkreipti dėmesį į jos aplinką, patalpas, švarą ir tvarką, pasidomėti, ar veikla vykdoma turint leidimą. Sultys po pasterizavimo turi būti supilamos į švarius, steriliai paruoštus, tinkamus (geriau stiklinius) indus. Norint ilgiau išsaugoti sulčių maistinę vertę ir vitaminus, jas reikia laikyti tamsioje, vėsioje vietoje”, – rekomendavo A.Bauža.
Viršininko teigimu, įsibėgėjus rudens sezonui, Klaipėdos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba ir toliau vykdys sulčių spaudyklų veiklos kontrolę. Pasak A.Baužos, nustačius trūkumų, bet juos ištaisius, asmenims, norintiems užsiimti šia veikla, gauti Maisto tvarkymo subjekto pažymėjimus nebus jokių kliūčių ar problemų.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą