Susirūpinta Liudviko Stulpino namo likimu

Susirūpinta Liudviko Stulpino namo likimu

Vakar posėdžiavusi uostamiesčio Jūrinės kultūros koordinacinė taryba išreiškė susirūpinimą dėl namo, kuriame gyveno ir dirbo pirmasis Klaipėdos uosto kapitonas Liudvikas Stulpinas, likimo.

Šis namas, įsikūręs Sankryžos g. 5, šiuo metu priklauso Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai, kuriai perkeliant darbuotojus į neseniai įsigytą buvusį UAB "DFDS Lisco" pastatą J. Janonio gatvėje nebereikės iki šiol naudotų pastatų ir patalpų. L. Stulpino name šiuo metu įsikūrusi Uosto kapitono tarnyba. Ją taip pat ketinama perkelti į naująsias patalpas J. Janonio gatvėje.

"Iškiliausia asmenybė, gyvenusi ir dirbusi šiame pastate, buvo L. Stulpinas. Tapęs Klaipėdos uosto kapitonu jis daug dėmesio skyrė uostui gilinti, modernizuoti. Remdamas Lietuvos laivyno kūrimą, jūrininkų rengimą, spręsdamas kitus svarbius jūrininkų veiklos klausimu, jis prisidėjo prie to, kad Lietuva taptų pripažinta jūrų valstybe. Žinant šio pastato reikšmę uosto vystymosi istorijoje jūrinei visuomenei yra aktualu, kokia bus tolesnė šio pastato perspektyva", - rašoma Jūrinės kultūros koordinacinės tarybos rašte, adresuotame miesto merui Vytautui Grubliauskui, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generaliniam direktoriui Eugenijui Gentvilui ir Susisiekimo ministerijai.

Taryba rašte taip pat pasisako už tai, kad minėto pastato funkcinė paskirtis turi būti susijusi su jūrine kultūra bei turi būti ieškoma ilgalaikio finansavimo užtikrinimo būdų.

Tarybai besitariant paaiškėjo ir keletas idėjų, kas L. Stulpino name galėtų įsikurti. Lietuvos jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė tikino, jog čia būtų tinkama vieta interaktyviam uosto technologijų muziejui, kuriame būtų išradingais būdais supažindinama su uosto veikla. O. Žalienė teigė, jog muziejus šiame name užsiimtų tokia veikla tik tokiu atveju, jei būtų skiriamas ir finansavimas, tačiau taip perduoti pastato nesutinkama.

Klaipėdos miesto savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjos Jolantos Braukylienės teigimu, jei pastatą perimtų savivaldybė, jis galėtų tapti jūrinių tradicijų puoselėjimo namais.

"Tai būtų gyvas objektas, kuriame vyktų edukaciniai projektai, galėtų įsikurti ir Jūrinės kultūros koordinacinė taryba ar panašiai", - sakė J. Braukylienė.

Tarybos nariai sutarė, jog šiuo metu svarbiausia pareikšti savo valią, kuria siekiama išsaugoti pastato funkciją ir tik po to leistis į detales. Kas šiame pastate turėtų įsikurti, reikėtų nuspręsti ilgai nedelsiant, mat uosto direkcijai perdavus pastatą Susisiekimo ministerijai ši turėtų du kelius - arba perduoti pastatą kažkam iš pareiškusių tokį pageidavimą arba Valstybės turto fondui.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder