AB "Smiltynės perkėla" technikos ir saugios laivybos direktoriaus Rolando Bučmio teigimu, naujasis keltas "Nida" gali plaukti per Kuršių marias ir esant audrai, t. y. kai vėjo greitis gerokai viršija 20 m/s, jo techninės savybės leidžia tai daryti. Tačiau iškyla keleivių saugumo klausimas juos įlaipinant ir išlaipinant. Laivas gerokai siūbuoja, kilnojasi aparelė, žmogus gali įkristi į vandenį, jam gali būti prispausta koja ir t. t.
Labai retai
Dėl minėtųjų priežasčių itin audringomis dienomis AB "Smiltynės perkėla" nerizikuoja, ir keltas "Nida" žmonių senojoje perkėloje, t. y. iš šiaurinio rago, nekelia. Kadangi bendrovės keltai buvo iškelti iš Danės upės ir naujoje vietoje pradėjo dirbti tik pernai vasaros pabaigoje, darbo patirties keliant žmones iš šiaurinio rago itin audringais orais bendrovė dar neturi, tad imasi visų atsargumo priemonių. Tačiau susisiekimas su Smiltyne nenutrūksta - naujoji perkėla dirba visada, ir keltai plaukia pagal grafiką.
"Dėl vėjo mes tikrai nestabdytume kelto darbo. Tačiau senojoje perkėloje problema ta - kad padidėja pavojus susižeisti keleiviams, kai keltas yra mėtomas bangų. Prie kranto ateina galinga banga, susidaro didelė amplitudė ir žmonėms įlipti ar išlipti yra neįmanoma. Bet kokiu momentu gali atsitikti didelė nelaimė, todėl mes stabdome kėlimą per marias iš senosios perkėlos. Bet kuriuo atveju šį klausimą sprendžia laivo kapitonas ir mus informuoja", - sako R. Bučmys.
Senosios perkėlos kelto paslaugomis daugiausia naudojasi Lietuvos jūrų muziejaus, Kuršių nerijos nacionalinio parko darbuotojai, žmonės, kurie iš Smiltynės važiuoja autobusais į Nidą, į Kaliningrado sritį, jiems šis klausimas audros metu aktualiausias. Tačiau tokių audringų dienų, kai iš šiaurinio rago neplaukia keltas, būna tikrai nedaug. Pernai per lapkritį ir gruodį keltas "Nida" neplaukė tik tris kartus, nors oro sąlygos buvo nepavydėtinos.
Keleiviai informuojami
"Audringomis dienomis mes labiausiai išgyvename dėl keleivių saugumo", - sako keleivių aptarnavimo direktorius Kęstutis Mickevičius.
Anot jo, pernai truputį pašalus buvo slidu ir dar laivui siūbuojant upeiviai, patys rizikuodami, žmones laikydavo už rankų, kad šie galėtų įlipti.
"Patys žmonės bijodavo lipti", - sakė K. Mickevičius.
Kilus audrai keleiviai pasiskambina į "AB Smiltynės perkėla" dispečerinę ar tiesiogiai klientų aptarnavimo direktoriui ir jiems suteikiama visa informacija - ar plauks keltas, ir iš kurios vietos bus keliama.
"Kai tik gauname informaciją apie artėjančią audrą, stengiamės ir per laikraščius, ir per radijo stotis informuoti, kaip plauks keltai, kad į darbą vykstantys žmonės galėtų pasiruošti. Lapkritį, kai siautė pirma audra, šiokių tokių nesusipratimų buvo, bet kiti keleiviai jau iš karto važiavo į antrą perkėlą. Mes juk patys suinteresuoti perkelti daugiau keleivių, bet kartu privalome pasirūpinti ir jų saugumu, todėl negalime rizikuoti per audrą. Tie, kurie nuolatos naudojasi keltų paslaugomis, žino mūsų darbo specifiką, tad didelių problemų nekyla. Mes savo ruožtu stengiamės apie viską kuo operatyviau informuoti", - sakė K. Mickevičius.
Beje, antrojoje perkėloje keltai dirba bet kokiu oru pagal grafiką ir iki šiol dar nebuvo dėl oro sąlygų nutrauktas nė vienas reisas. Kadangi ši perkėla yra toliau nuo jūros vartų, ją jau pasiekia, vaizdžiai tariant, "nugesintos" bangos, tad čia nėra jokio pavojaus. O Šiaurinis ragas yra netoli jūros vartų, vieta atvira, todėl bangos susidaro nemažos ir eina tiesiai į krantinę.
Keltas "Nida" iš šiaurinio rago plaukė ir sausio 4 d., nors diena buvo itin vėjuota, vėjo greitis gūsiai siekė iki 30 m/s. Tačiau Klaipėdoje jam buvo gana sunku švartuotis dėl minėtų priežasčių. Tad jis paėmė žmones Smiltynėje iš senosios perkėlos ir nuplukdė Klaipėdoje į naująją perkėlą, kur jie buvo saugiai išlaipinti. Toks sprendimas priimtas siekiant sumažinti nepatogumus keleiviams, kad jiems nereikėtų iš senosios perkėlos Smiltynėje bjauriu oru eiti pėstute iki antrosios perkėlos.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą