Susitikimas abejonių neišsklaidė

Investuoja į gamtosaugą

AB „Biofuture“, kuri dar visai neseniai buvo linksniuojama kaip viena didžiausių per Šilutės miestą vingiuojančios Šyšos upės teršėjų gamybinėmis nuotekomis, per pastaruosius dvejus daug investavo į aplinkosaugą: įrengta triguba gamybos įrenginių aušinimo sistema – aplink įrenginius aušinimo skystis cirkuliuoja uždaru ratu, jis vėsinamas antruoju, taip pat uždaru ratu tekančio vandens, ir tik pastarajam atvėsinti naudojamas Šyšos upės vanduo, pertvarkyta paviršinių nuotekų šalinimo sistema, nukreipiant jas į vieną išleistuvą per paviršinių nuotekų valymo įrenginius, atlikta kitų darbų, kurie turėtų užkirsti kelią teršalų iš įmonės patekimui į upę. Tačiau neužkirto, ir šių metų liepos pabaigoje iš bendrovės lietaus kanalizacijos vamzdžio į Šyšą buvo išleistas nenustatytas kiekis teršalų.

Nors, kaip vėliau ištyrė aplinkosaugininkai, žalos Šyšos ekosistemai nebuvo padaryta, tačiau miestelėnams šis įvykis įvarė nerimo. Todėl nedelsiant buvo pasibelsta į „Biofuture“ vartus.

Šilutiškių iniciatyvinės grupės Šyšos upei ginti susitikimas su Šilutės bioetanolio bendrovės vadovu Benediktu Degučiu įvyko šį ketvirtadienį. Susitikime taip pat dalyvavo už gamtosaugą atsakingas AB „Biofuture“ darbų saugos vadovas Sigitas Majus ir koncerno “MG Baltic” komunikacijos vadovė Agnė Dvarionienė.

Anot B. Degučio, tą nelemtąjį penktadienį, liepos 27 d., į Šyšos upę ištekėjo nenustatytas kiekis buitinių nuotekų, kurios, įvykus gedimui požeminėse komunikacijose įmonės teritorijoje, pateko į lietaus kanalizacijos sistemą.

Įmonės direktoriaus teigimu, šiuo metu gedimas jau pašalintas, o paviršinių nuotekų šalinimo sistemoje įrengta sklendė, kuri, kol nelyja, laikoma uždaryta. Dar vieną apsauginę sklendę bendrovė ketina įrengti artimiausiu metu.

Kur dedamos atliekos?

Modernizavusi gamybos įrenginius, AB „Biofuture“ šiuo metu dirba 80 proc. pajėgumu – per parą pagamina 120 kubinių metrų aukštos kokybės dehidratuoto etilo alkoholio.

B. Degučio teigimu, 50 proc. grūdų perdirbimo atliekų – žlaugtų (per parą jų susidaro iki 800 kub. m) įmonė dabar perdirba į taip vadinamą sausą „keką“, kuris naudojamas kaip pašaras, likusią dalį, kaip ir anksčiau, išsiveža ūkininkai gyvuliams girdyti.

AB „Biofuture“ direktorius taip pat nesunkiai paaiškino, kur dedamas fuzelis – aukštesniųjų alkoholių mišinys, išsiskiriantis etilo alkoholio gamybos metu, dėl kurio išsiliejimo į aplinką prieš dvejus metus Šyšos upėje buvo kilusi ekologinė nelaimė: jis kaupiamas talpose, vėliau deginamas įmonės teritorijoje veikiančioje katilinėje.

Kur kas sudėtingesnis B. Degučiui pasirodė klausimas: kur dedamos kitos skystosios nuodingos gamybos atliekos – taip vadinamas liuterinis vanduo? Direktorius iš pradžių pasiskubino paaiškinti, kad ieškoma būdų, kaip jį išvalyti, ir tik patikslinus klausimą, akimirką padvejojęs, jis patikino, kad šios atliekos vežamos į Klaipėdos nuotekų valymo įrenginius…

Šilutės rajono aplinkos apsaugos agentūros vyr. specialistas Valentinas Ščerveninas prieš kelias dienas telefonu teigė, kad iš viso nieko nėra girdėjęs apie liuterinį vandenį, tačiau pažadėjo pasidomėti, kaip šios atliekos tvarkomos AB “Biofuture”.