Šventas kelias - su paklydimais?

Tarybos narys Saulius Šopaga sakė buvęs priblokštas rezultato. Anot jo, gidas neatlieka pagrindinės savo funkcijos – nenurodo, kur piligrimui eiti.

„Pirmąsias tris pirmojo etapo maršruto aprašo pastraipas galima prilyginti pamfletui. Pasistengta, kad žmogus iš Kretingos į Klaipėdą keliautų greitkeliais, skirtais mašinoms. Bent kartą į žygį ėjęs keliautojas niekada nesirinks tokio maršruto“, - įsitikinęs S.Šopaga.

Lenkiška knygos dalis, priešingai negu mūsiškė, anot S.Šopagos, daryta suprantant, kokia turizmo forma yra piligrimystė, - ten maršrutai nepriartėja prie magistralinių kelių.

Tarybos narys taip pat apgailestavo, kad lietuviškoje gido dalyje tarsi pasimetė ir pats piligrimystės principas. „Pradėjus Kretingoje, kitas sustojimas turėtų būti Šv. Pranciškaus Asyžiečio koplyčioje arba Klaipėdos Taikos Karalienės bažnyčia. Gidas žmogui turėtų paaiškinti, kaip ateiti nuo parapijos iki parapijos, o ne abstraktaus taško Klaipėdos centre“, - kalbėjo S.Šopaga.

Popierinis maršrutas

Trečioji maršruto aprašo pastraipa, anot S.Šopagos, apskritai nelogiška, nes turistą mesteli į 2219 kelią, kuris prasideda Kretingalėje ir veda per Pipirų, Gvildžių ir Aukštkiemių gyvenvietes.

„Tarp Pipirų ir Gvildžių apskritai nėra keliuko, čia tyvuliuoja tvenkiniai. Keliautojui būtų daug lengviau orientuotis, jei jis būtų nukreiptas eiti per Radailius, tačiau apie tai gide neužsimenama. Nemanau, kad šiuo keliu realiai kas nors ėjo, aš tokiu maršrutu niekada nenukreipčiau žmogaus“, - samprotavo S.Šopaga.

Nuo Gvildžių maršrutas veda į Aukštkiemius, iš ten keliautojas turėtų pereiti A13 greitkelio viaduką ir atsidurti Klaipėdos mieste. „Iš tikrųjų viadukas, per kurį patektumėte į Klaipėdą, yra ties Mazūriškėmis, kur stovi „Garnio“ degalinė, o tai - dar 3 km į šoną nuo Aukštkiemių. Viadukas ties Aukštkiemiais veda į uždarą Žaliojo slėnio teritoriją“, - aiškino S.Šopaga, pats savaitgalį pravažiavęs šiuo maršrutu.

Gidą išnagrinėjęs S.Šopaga audžia mintį apie visuomeninę iniciatyvą – padedant savanoriams atrasti keliautojams patogesnį maršrutą ir paprastai, buitiškai jį sužymėti. Pirminė idėja – keliauti iš Kretingos per Pryšmančius, tuomet - iki Palangos dviračių tako pajūryje ir juo keliauti į Klaipėdą. Kitas maršrutas iš Kretingos galėtų vinguriuoti palei Akmeną, eiti per Vaitelius.

Sutrumpino lenkai

Pasak Kretingos pedagogų švietimo centro turizmo vadybininkės Valdonės Žiobakienės, gide pateikto maršruto pėsčiomis nebandė įveikti nei ji, nei D.Martinkus, tačiau ši kelio atkarpa spalį piligriminės ekskursijos metu buvo pristatyta partneriams iš Lenkijos ir Vokietijos. Tiesa, tąkart svečiai keliavo ne pėsčiomis, o autobusu.

V.Žiobakienė taip pat priminė, kad 2012 m. buvo atlikta galimybių studija apie mūsų rajono piligriminių objektų pasiūlą, diskutuota, kokius objektus įtraukti į maršrutą, kokiais keliais eiti. Diskusijoje dalyvavo savivaldybės, jaunimo, senjorų organizacijų atstovai, vienuoliai. Aptartas maršrutas, V.Žiobakienės teigimu, praktiškai išbandytas, suorganizavus dviračių žygius.

„Problema, manau, ta, kad iš turinio, kurį mes teikėme, į knygą pakliuvo labai maža dalis“, - sakė D.Martinkus, primindamas, kad informacija maršruto aprašui buvo renkama iš kitų savivaldybių turizmo informacijos centrų, bažnyčių - norėjosi kelionę padaryti kuo patrauklesnę.

Projekto partneriams lenkams kretingiškiai pateikė lietuviškai paruoštus ir į anglų kalbą išverstus tekstus. Pastaruosius lenkai vertino, redagavo ir pateikė galutinį knygos teksto variantą. Apie gerokai sutrumpėjusį aprašą per daug diskutuota nebuvo. Šv. Jokūbo kelias, D.Martinkaus žodžiais - stambus projektas, rengtas 7 užsienio partnerių, todėl niekas neprotestavo, kad pirmajam jo etapui Kretinga-Klaipėda skirta mažiau dėmesio negu tikėtasi.

Trūksta poros žodžių

Pasak D.Martinkaus, dalį aprašo bėdų išspręstų aiškiau pateikta alternatyva, kuri apraše susilieja į bendrą tekstą ir atrodo nelogiška: „Pirmojo kelionės etapo apraše pateikiami du alternatyvūs maršrutai. Pirmasis – keliaujantiems pagrindiniu keliu asfaltu. Antrasis – norintiems žygiuoti žvyrkeliais, per kaimelius“, - pasakojo D.Martinkus.

Žemėlapį, kuriame antrasis, alternatyvus maršruto variantas nepažymėtas, D.Martinkaus žodžiais, taip pat maketavo projekto partneriai Lenkijoje.

„Lenkai nutarė, kad mūsų rajono objektai turėtų likti tik kaip alternatyva, nes keliautojas pats nuspręs, ar sugaiš daugiau laiko Kretingos rajono teritorijoje, o gal apžiūrės tik miestą ir iškart keliaus į Klaipėdą“,- sakė V.Žiobakienė.

Pasak D.Martinkaus, prieš išleidžiant gidą lietuvių kalba, norėta jį redaguoti ir sumaketuoti iš naujo, tačiau lenkai nesutiko lietuviams perduoti šių teisių, todėl taisyta tik tekstinė dalis.

D.Martinkus įsitikinęs, kad būtina atsižvelgti į tai, jog projektas buvo stambus, tarptautinis, apjungęs 7 užsienio partnerius, todėl susišnekėti ir išleisti vieną gražų leidinį iš tiesų buvo nelengva.

Dėl nakvynės piligrimams nesvarstė

Šv. Jokūbo pamario kelio turistinis gidas leistas dukart – pradžioje 1 tūkst. 200 egzempliorių tiražu, vėliau - dar 200 egzempliorių. Iš užsienio partnerių kretingiškiai gavo lenkiškų, vokiškų, angliškų gidų, nemaža dalis lietuviškų leidinių iškeliavo į kitas šalis, išdalinti bažnyčioms, Kretingos pedagogų švietimo centrui, aplinkinių miestų turizmo informaciniams centrams. Planuojama, kad leidinys atsiras ir tose Kretingos kavinėse, kurios nurodomos leidinyje. Anot V.Žiobakienės, Šv. Jokūbo pamario kelio turistinis gidas turizmo informacijos centre nemokamai dalinamas jau nuo vasaros.

„Būna, kad žmonės paprašo plačiau papasakoti apie šį maršrutą. Tie, kurie labiau gilinasi, nešasi gidą namo pastudijuoti. Nusiskundimų šiuo gidu kol kas nesulaukėme“, - sakė V.Žiobakienė.

V.Žiobakienė tikino, kad kol kas neteko susidurti su Kretingoje nakvynės pageidaujančiais piligrimais. „Kelias prasideda Kretingoje, todėl čia praleidę keletą valandų pirmosios nakvynės žmonės įprastai ieško Klaipėdoje“, - pasakojo V.Žiobakienė.

D.Martinkus atskleidė, kad pačioje projekto pradžioje piligrimų namų atsiradimo galimybės net nesvarstė, to nesiūlė ir projekto partneriai lenkai, todėl projekto biudžetas paskirstytas kitoms veikloms, kurios ir buvo įgyvendintos.

„Vertinant situaciją iš dabartinės pozicijos, kai buvo šnekėta su klebonais, žinau, kad Salantų klebonas labai norėtų tokių piligrimų namų, bet šaukštai jau po pietų“, - pripažino D.Martinkus.

Informacijos trūkumą dėl pigių nakvynės vietų gide akcentavo ir S.Šopaga: „Galbūt dabar Kretingoje pigi nakvynė ir nėra reikalinga, bet tokie keliai lipdosi kaip voratinklis, todėl vieną dieną mūsų miestas gali apsijungti su kita Šv. Jokūbo kelio atkarpa ir tuomet nakvynės vietų jau reikės“.

Diskusijas sukėlęs Šv. Jokūbo pamario kelio pirmojo etapo maršruto aprašas:

Išeiname iš Kretingos (0,0 km) ir keliaujame pagrindine Klaipėdos g. pietų kryptimi. Paliekame Kretingalės miestelį (7,6 km) ir už 6,5 kilometrų prieiname važiuojamosios dalies ir A13 greitkelio sankirtą (14,1 km). Einame tiesiai iki Klaipėdos miesto ribų (15,2 km). Medelyno, Liepojos ir H.Manto gatvėmis prieiname miesto centrą (25,6 km).

Nemaža prieš mus atsiveriančio kelio dalis veda miesto gatvėmis ir greitkeliu, taigi patartina laikytis visų būtiniausių saugaus eismo taisyklių.

Einame keliu Nr. 2219, vėliau sukame į kairę, kur prasideda asfaltu kloti takai, o už nutiesto virš Danės upės tilto – žvyrkelis. Sankryžoje su šalutiniu keliu sukame į dešinę ir, perėję per Pipirų (11,7 km), Gvildžių (14,2 km) ir Aukštkiemių (16,9 km) gyvenvietes bei A13 greitkelio viaduką, atsiduriame - Klaipėdos mieste (25,2 km).

110 tūkst. eurų tokia bendra projekto vertė: ES finansavo 85 proc., likusius 15 proc. lygiomis dalimis pasidalijo Kretingos savivaldybė ir Lietuvos valstybė.