Taip pat atidaroma paroda "Pasakos "Eglė žalčių karalienė" motyvai lietuvių tautosakoje, literatūroje, muzikoje ir dailėje", skiriama Palangos įspūdingiausio meno kūrinio - Roberto Antinio skulptūros "Eglė žalčių karalienė" sukūrimo 55-mečiui paminėti.
Pirmojo aukšto rūmų erdvėse lankytojams pristatomos penkios salės: Didysis salonas (dar vadintas Raudonuoju), Grafienės buduaras, Mėlynoji svetainė, Grafo kabinetas, Mažoji svetainė (grafo priimamasis). Šiose reprezentacinėse rūmų salėse atkurta aristokratų rezidencijos aplinka, kurioje eksponuojami XVIII a. pab. - XIX a. didikų rūmų interjerų kūriniai iš Lietuvos dailės muziejaus išsaugotų grafų Tiškevičių ir kitų Lietuvos didikų rūmų kolekcijų.
Pasak interjerų ekspozicijos autoriaus Romualdo Budrio, siekiant atkurti rūmų autentiką, teko ieškoti patikimų šaltinių.
"Po daugiau nei 100 metų rūmai vis dar stebina grakštumu, įspūdinga europinės vertės architektūros ir gamtinės aplinkos derme. Juk ją sukūrė du visuotinai pripažinti meistrai - parko kūrėjas Eduardas Andrė (Edouardo Andre (1840-1911) ir rūmų architektas Francas Heinrichas Švechtenas (Franz Heinrich Schwechten) (1841-1924). Palangos rūmų projektų techninių brėžinių ir piešinių archyvą pavyko surasti Berlyne, Slaptajame Prūsijos valstybės kultūros paveldo archyve, kurį 2007 metų vasarą eksponavome Palangos gintaro muziejuje ir paskelbėme specialiame leidinyje", - primena R. Budrys.
Išsamų Palangos vasaros rezidencijos apibūdinimą yra pateikusi lenkų architektūros istorikė Malgožata Omilanovska (Malgorzata Omilanowska), kurį patvirtino ir vienas rūmuose ilgus metus dirbęs grafų Tiškevičių tarnautojas Konstantinas Kraucovas (1899-1972). Jis 1968 m. birželio 10 d. iš lėto eidamas per rūmus ypač sielojosi, kad didžiajame salone (Židinio menėje) nebėra puošnių baldų, žaliųjų užuolaidų, raudonajame salone, kur paprastai valgyti rinkdavosi visa grafų šeima, nebėra puošniųjų raudonmedžio baldų, o gretimoje didžiulėje pokylių salėje - indaujų, kuriose buvo sudėti herbais papuošti servizai, skirti "šešiasdešimčiai asabų".
Lietuvos dailės muziejus ES lėšomis įgyvendina projekto "Palangos gintaro muziejaus reprezentacinių rūmų restauracija ir pritaikymas šiuolaikiniams kultūrinio turizmo poreikiams" baigiamąjį etapą.
Siekiant pritaikyti šimtamečius rūmus, kuriuose jau pusę amžiaus veikia Gintaro muziejus, vis didėjantiems lankytojų srautams, pritaikomos ir plečiamos ekspozicinės ir renginių erdvės, įrengiami liftai ir tualetai neįgaliesiems, vario danga nušvis rūmų stogas, į puošnųjį interjerą sugrįš meninis parketas.
2010 m. Palangos Tiškevičių rūmuose pradėti tvarkybos darbai vykdomi dviem etapais. Muziejaus duomenimis, darbai iš viso kainuos apie 8,5 mln. litų iš ES fondų. Projektas bus užbaigtas 2014 m. vasarą.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą