Uostininkai prašo derėtis dėl ES reikalavimų

Pernai rugsėjį Europos Komisija (EK) pranešė, kad pradėta pažeidimo svarstymo procedūra, nes Lietuva riboja kitų įmonių įsisteigimo šalyje teisę, t. y. Klaipėdos uoste.

Minėto straipsnio 2 d. reglamentuoja žemės nuomos tvarką uoste ir numato, kad jeigu ūkio subjektas vykdo krovą tvarkingai, moka žemės nuomos mokestį, jam automatiškai pratęsiama žemės nuomos sutartis, jis turi pirmumo teisę.

Europos Sąjungos dokumentuose, t. y. sutarties dėl ES veikimo pagrinduose, numatyta, kad turi atsirasti konkurencija, negali būti automatinis principas, turi būti sudaryta galimybė ateiti į rinką kitiems, jiems įsisteigti uoste.

Pasibaigus žemės nuomos sutarčiai turi būti skelbiamas konkursas dėl tolesnės nuomos. Todėl Susisiekimo ministerija dabar rengia minėto įstatymo minėtos dalies pakeitimo projektą, kuriame numatoma atsisakyti pirmumo teisės.

Asociacija buvo parengusi Uosto tarybos nutarimo projektą, kad Uosto taryba tokiam įstatymo pakeitimui nepritaria. Tačiau tam kategoriškai nepritarė tarybos pirmininkas, Uosto direkcijos generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas. Anot jo, toks pareiškimas yra tolygus siūlymui išstoti iš ES.

"Mes turime laikytis ES dokumentų reikalavimų ir harmonizuoti Lietuvos įstatymus. Tačiau tai subtilus ir jautrus klausimas, todėl nusprendėme kreiptis į Susisiekimo ministeriją prašydami pateikti ne tik to įstatymo pakeikimą, bet ir visą įvairių poįstatyminių aktų paketą, kad būtų galima matyti, kaip siūloma iš tikrųjų spręsti tą klausimą. ES irgi nepasako, kaip tai turi būti daroma, ji tik konstatuoja, kad turi būti iš esmės užtikrintas konkuravimo principas, o kuriais atvejais jis taikytinas, kuriais - ne, turėtų parodyti poįstatyminiai aktai, Vyriausybės nutarimai ar ministro įsakymai", - sakė E. Gentvilas.

Asociacijos prezidento Aloyzo Kuzmarskio prašumu, nuspręsta paraginti Susisiekimo ministeriją toliau tęsti dialogą su Europos Komisija dėl vienintelio Lietuvos uosto specifikos. Beje, pokomunistinių šalių uostuose tam tikra specifika egzistuoja, palyginti su senosios Europos uostais.

Asociacija pageidauja, kad įstatymo pakeitimas būtų taikomas naujiems į uostą ateisiantiems subjektams, o dabar jame esančioms kompanijoms jis turėtų būti netaikomas. Mat Klaipėdos uosto kompanijos atėjo per privatizavimo procesus, jos pasirašė žemės nuomos sutartis atsižvelgdamos į anksčiau galiojusį įstatymą.

1994-2011 metais Uosto direkcija į uosto infrastruktūrą (uosto gilinimą, krantinių statybą, rekonstrukciją ir t. t ) investavo apie 1,9 milijardo litų, o uosto krovos kompanijų investicijos į suprastruktūrą (sandėlius, geležinkelio vagonus, automašinų iškrovimo-pakrovimo stotis, dalį autokelių bei geležinkelių, taip pat krovos įrangą, technologijas ir kt.) siekia daugiau nei 3,2 mlrd. Lt.

Priėmus įstatymo pataisą, krovos kompanijos, baigiantis žemės nuomos sutarties terminui, nebebūtų suinteresuotos investuoti.

Penktadienio rytą Vilniuje A. Kuzmarskis su kitais asociacijos kompanijų vadovais buvo susitikę su Lietuvos ministru pirmininku ir aptarė šį klausimą. Anot asociacijos prezidento, premjero požiūris pozityvus.