Savaitgalio pradžioje gūsiais pajūryje iki 32 m/s greičiu ūžiant Ksaverui jūra patvino taip smarkiai, kad bangų liežuviai ėmė siekti keliasdešimt metrų toliau, nei įprastai skalauja kopas. Greta Šventosios uosto vartų esanti milžiniška dirbtinai supilta smėlio kopa iš dailaus kalnelio virto per 3 metrus siekiančiu stačiu skardžiu.
Anot Šventosios seniūno Eugenijaus Čilinsko, dabar lietuvaičiai turi unikalią progą atvykti į šį kurortinį miestelį ir įsiamžinti šalia ilgo, bangų nugraužto skardžio. „Dar nėra buvę, kad audros šitaip paplautų tą kopą ir suformuotų tokį ilgą, įspūdingą skardį. Laikui bėgant jis nuslinks, vasaros nesulauks, todėl galima dabar įsiamžinti prie jo. Ta kopa yra labai keista, nes ji, tiesą pasakius, visiškai ne vietoje“, - LŽ pasakojo seniūnas. Gilinant Šventosios uosto įplauką prieš keletą metų iš upės žiočių dugno iškastas smėlis kažkodėl buvo pilamas čia pat, ant kranto, nevežamas tolėliau kaip įprasta.
Palangoje vėjai pajūrio ruožo pernelyg nenuniokojo ir naujų skardžių neatvėrė. Tačiau Ksaveras savo žymių paliko Klaipėdoje: Smiltynėje prie pietinio molo taip pat smarkiai išplauta dirbtinai supilta kopa, ji virto stačiu kelių metrų aukščio skardžiu. Smėlio kalnas kaip apsauginis kopagūbris buvo suformuotas pernai panaudojant iš naujai statomo delfinariumo amfiteatro iškastą smėlį.
Vasarą Šventojoje buvusi nuožulni kopa po uragano Ksavero virto įspūdingu skardžiu (apačioje). Deniso Nikitenkos (LŽ) nuotr.
Rašyti komentarą