Už priglaustus šunis – beveik 6 tūkst. Eur sąskaita

Gyvūnų globėjai įvaryti į kampą, savivaldybės – taip pat

„Esame įvaryti į kampą, nebežinome, kaip suktis toliau, nes ir kitos Lietuvos savivaldybės, kuriose iš nelegalių veisyklų paimti ir pas mus apgyvendinti šunys, neturi lėšų sumokėti už paslaugą – skundžiasi, kad, metams baigiantis, jų biudžetai ir taip baigia ištuštėti. Todėl sutikau, kad kretingiškiai sumokėtų bent už tas 14-a parų“, – „Pajūrio naujienoms“ pakomentavo Kaune įsikūrusios bendrovės „Nuaras“ savininkė Jurgita Gustaitienė.

Tokio didelio skriaudžiamų gyvūnų antplūdžio, kai per dvi paras į „Nuarą“ Lietuvos mastu jų – baugščių ir užguitų – buvo atgabenta 180, globos įstaiga dar nėra patyrusi. Šunims reikia ne tik paprastos kasdienės priežiūros ir maisto – daugeliui sutrikusi sveikata, būtini nepigiai kainuojantys tyrimai, medikamentinis gydymas. Vienas šuo, dėl kurio gyvybės kovojama, nuo rugsėjo tebelaikomas gyvūnų universitetinėse klinikose, jam reikalinga nuolatinė intensyvi slauga.

J. Gustaitienė atviravo su baime laukianti prasidėjusių teisminių procesų dėl žiauraus elgesio su gyvūnais pabaigos. „Jeigu bus priimtas sprendimas laikinai konfiskuotus šunis vėl grąžinti į tas pačias skriaudėjų rankas, tada man gaila bus bemiegių mano pačios naktų, taip pat neatlygintinai paaukoto darbuotojų laiko“, – sakė ji. Anot pašnekovės, su kiekvienu atvežtu gyvūnu reikėjo atskirai susipažinti, perprasti charakterio savybes, apgyvendinti. „Kai per porą dienų naujokų beveik 200, patikėkit, buvo, kas veikti“, – sakė J. Gustaitienė.

Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorė Jolanta Girdvainė patikino, kad, sumokėjus beveik 6 tūkst. Eur „Nuarui“, pinigus teismo keliu bus siekiama atgauti iš šunų savininkės. „Su „Nuaru“ rajono Savivaldybė yra sudariusi paslaugos sutartį, bet pagal ją įsipareigojo mokėti tik už gaišenų surinkimą ir į įstaigą priimtų beglobių gyvūnų priežiūrą. Šiuo atveju paimti šunys nėra beglobiai, jų kitas statusas, savininkė – aiški“, – teigė J. Girdvainė.

Kretingos rajono savivaldybė, kaip ir kitos Lietuvos savivaldybės, už nebeglobius prieglaudoje laikomus šunis nesiruošia mokėti, anot direktorės, „iki gyvenimo pabaigos“, laukiama, kol problema bus išspręsta valstybės lygiu ir kuo greičiau.

Ikiteisminiam tyrimui galo nematyti

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba savo tyrimą dėl baisiomis sąlygomis laikytų gyvūnų jau atliko, tačiau šios tarnybos Klaipėdos departamento patarėja Dalia Kaveckienė pareiškė, kad savo išvadas ir galutinius sprendimus priims tik atsižvelgus į ikiteisminio tyrimo išvadas.

Pasak Kretingos rajono policijos komisariato viršininko Arūno Pužausko, ekspertai nustatė, kad Padvariuose, pievoje esančioje laužavietėje, gyventojų rastos apdegusios gyvūno gaišenos, kailio ir kaulų fragmentai – ne šuns, bet ikiteisminis tyrimas 1979 m. gimusios moters baudžiamojoje byloje šiuo metu tebevyksta dėl žiauraus elgesio su gyvūnais ir neteisėtos ūkinės veiklos. Kaip pakomentavo Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) atstovė Laima Domarkienė, komercinę gyvūnų veisimo veiklą galima vykdyti įsteigus įmonę arba įregistravus individualią veiklą, arba įsigijus verslo liudijimą, suteikiantį teisę veisiamais gyvūnais ir prekiauti. Individualią veiklą vykdantys gyventojai privalo pasirūpinti leidimais. Verslo liudijimų kainas nustato savivaldybės, Kretingos rajone jis kainuoja 34 eurus metams, arba 2,80 euro per mėnesį. Pernai Kretingos rajone „Veislinių naminių gyvūnėlių auginimo“ verslo liudijimą buvo įsigiję 4 gyventojai, jų deklaruota pajamų suma – beveik 40 tūkst. eurų. Šiais metais verslo liudijimus įsigiję 5 gyventojai. Individualią veiklą pagal pažymą „Kitų gyvūnų auginimas“ vykdo vienas  gyventojas. Veiklą „Kitų gyvūnų auginimas“ gali vykdyti ir įmonės – 2019 m. vykdė viena įmonė, jos deklaruota apyvarta – beveik 19 tūkst. eurų. O 2020 metais šią veiklą vykdo dvi įmonės.

Kaip sakė L. Domarkienė, nuo 2017 m. VMI, kontroliuodama gyvūnų veisimo sektorių, atliko 43 patikrinimus. Kontrolę apsunkina tai, jog asmenys veislinius naminius gyvūnus augina ne tik privačiose valdose, į kurias mokesčių inspektorių patekimas yra apribotas, bet ir individualiuose namuose ar butuose. „Todėl mokesčių administratoriui nustatant šios veiklos mastą, būtina visokeriopa visuomenės pagalba – gyvūnus įsigijusių gyventojų bendradarbiavimas leidžia surinkti tiesioginius gyvūnų veisimu ir prekyba užsiimančių asmenų pajamų gavimo įrodymus, tai pat ir identifikuoti tokią veiklą vykdančius, bet šios veiklos neregistravusius asmenis“, – teigė VMI atstovė.

A. Pužauskas taip pat akcentavo, kad nėra teisinio reglamentavimo, kiek gyvūnų gyventojai gali laikyti viename daugiaaukščio namo bute. Susiduriama su problemomis nebūtinai dėl legalaus ar nelegalaus veisimo ar pardavinėjimo, bet ir dėl to, kad nepatogumų patiria gyvūnų laikytojų kaimynai, neapsikenčiantys vienų paliktų šunų lojimo, smarvės. „Mano praktikoje yra buvę, kai viename bute laikė 7– 8 kates, sąlygos – klaikios, antisanitarinės“, – kalbėjo komisariato viršininkas.

Gyvūnų kankintojų – nors vežimu vežk

Ikiteisminį tyrimą padvariškės byloje dėl žiauraus elgesio, nelegalaus veisimo ir verslo kontroliuoja Klaipėdos miesto prokuratūra. Prokurorė Irena Gedžiuvienė „Pajūrio naujienoms“ sakė, kad proceso pabaigos kol kas nematyti, teberenkami duomenys. Kaip informavo Plungės apylinkės teismo pirmininkas Erikas Jurgutis, gyvūnų kankinimo atvejų Kretingos rajone yra buvę užfiksuota. Pernai darbėniškis, gimęs 1971 metais, smaugvirve uždusino du jam priklausančius šunis ir užkasė juos darže. Teismas šunų žudikui skyrė 1 tūkst. 700 Eur piniginę baudą. Kitas Darbėnų seniūnijos gyventojas, gimęs 1973 m., sodybos ūkiniame pastate pakoręs šunį, taip pat buvo pripažintas kaltu dėl žiauraus elgesio su gyvūnais. Kaltę pripažinusiam vyrui paskirti 4 mėnesiai viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 40 valandų per mėnesį. Nuteistas ir 1952 metais gimęs Darbėnų seniūnijos gyventojas, kuris savo seną ligotą šunį atvedė prie tvenkinio, pririšo prie medžių šakų krūvos ir paliko – gyvūnas nugaišo dėl išsekimo. Šis pilietis nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas pagal sūnaus laidavimą dvejų metų terminui, sumokėjus 1 tūkst. Eur užstatą. Sūnus teismą įtikino, kad tėvas nusikaltimą padarė dėl mažo raštingumo ir ribotos pasaulėžiūros. Dar vienas Kretingos rajono gyventojas tyčia į žemę trenkė du šunų jauniklius, o po to nuskandino juos sumetęs į apleistą šulinį. Teismas šiam piliečiui skyrė 4 mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti po 40 valandų per mėnesį visuomenės labui. Pasak E. Jurgučio, už žiaurų elgesį su gyvūnais ir jų kankinimą taikoma tiek administracinė, tiek baudžiamoji atsakomybė. Baudžiamoji atsakomybė – tada, kai gyvūnas žūsta ar būna suluošintas, o administracinė – kai gyvūnui gresia žūtis ar suluošinimas. Bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį, bet ir paveikti jį, kad susilaikytų nuo pažeidimų darymo ateityje.