Veltėdžiams baigsis katino dienos

Veltėdžiams baigsis katino dienos

Panašu, kad mūsų valstybė dūsta nuo veltėdžių, kurie gauna socialines pašalpas, nes jos priklausė visiems, kurie gebėdavo įrodyti, kad neturi pakankamai pajamų ar turto ir yra bedarbiai. Todėl nuo kitų metų visos šalies savivaldybės, tarp jų – ir Kretingos, pradės įgyvendinti naują socialinės paramos nepasiturintiems asmenims teikimo būdą: vietos valdžia pati spręs, kam skirti pašalpas, o kam – ne.

Tokią tvarką jau dvejus metus taiko eksperimente dalyvaujančios 5 šalies savivaldybės: Akmenės, Raseinių, Šilalės, Radviliškio ir Panevėžio. Todėl pasisemti patirties, kad dviračio netektų išradinėti iš naujo, į Akmenę buvo išvykusi ir mūsų rajono vadovų, seniūnų bei socialinių darbuotojų delegacija.

Ne taupys, o naikins parazitavimą

Pasak Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Virginijaus Domarko, kitiems metams iš valstybės biudžeto Kretingos rajono socialinėms reikmėms lėšų skirta pagal 2012 m. išlaidas. Pernai įvairioms socialinėms išmokoms išleista per 8,5 mln. Lt: iš jų liūto dalis – 7,346 mln. Lt - ir atiteko pašalpoms, o 1,232 mln. Lt - kompensacijoms už būsto šildymą. „Kitąmet tam ketinama išleisti per 5,5 mln. Lt: socialinėms pašalpoms 4,588 mln. Lt, kompensacijoms už šildymą – 1 mln. Lt“, - sakė V. Domarkas.

Vadinasi, pati skirstydama pašalpas, Kretingos rajono savivaldybė ketina sutaupyti 3 mln. Lt, arba trečdalį anksčiau skiriamų pinigų.

Skaičiuojama, jog šiemet socialinėms reikmėms bus išleista apie 6 mln. Lt: iš jų pašalpoms - 4 mln. Lt, kompensacijoms už būstą ir kietą kurą – apie 2 mln. Lt.

„Mes nesieksime taupyti socialinių išmokų, bet sieksime, kad jos būtų paskirstytos sąžiningai: kad jas gautų tie, kuriems jų tikrai reikia, o ne tie, kurie įprato gyventi iš valdiškų pinigų. Žinome situacijų, kad pagal galiojančią pašalpos skyrimo mechanizmą, pritrūksta 2 Lt, ir ji neskiriama, nors šeima gyvena tikrai labai varganai. Ne paslaptis, kad ir dabar į Savivaldybę ateina pasipiktinę žmonės ir praneša apie nesąžiningus pašalpų gavėjus, išties materialiai besivartančius lyg inkstai taukuose“, - tikino V.Domarkas.

Faktai rodo, jog nelegalus darbas stipriai veikia pašalpų gausėjimą. Mūsų šalyje auga jau antroji karta žmonių, išgyvenančių iš pašalpų: sudėjus visas kompensacijas, pašalpas, lengvatas ar atleidimą nuo tam tikrų mokėjimų, tarkim, už vaikų ugdymą, pavėžėjimą, maitinimą, šeimos pajamos gali siekti net kelis tūkstančius. Ir jei tokių šeimų galvos pradėtų dirbti, jiems patiems tektų už viską susimokėti.

Stigs socialinių darbuotojų

Peržiūrėjus kiekvieną pašalpos gavėjo atvejį, V.Domarko žodžiais, realiai tikimasi sutaupyti bent 20 proc. nuo ankstesnių pašalpoms skiriamų sumų. Sutaupyti pinigai pasiliks Savivaldybėje.

„Stipriai finansiškai bus skatinami seniūnijų darbuotojai, nes ant jų pečių kris pagrindinis šio nelengvo darbo krūvis: jiems teks aplankyti kiekvieną pašalpą gaunančią šeimą, ištirti jų gyvenimo sąlygas ir greitai sureaguoti. Bus surašomi aktai bei rekomendacijos Socialinės paramos skyriui, kam skirti pašalpą, o kam – ne“, - būsimą tvarką apibūdino Kretingos rajono meras Juozas Mažeika.

Anot jo, Akmenės patirtis parodė, kad per pirmus tokio darbo metus gali iškilti ir gana rimtų ginčų, kurie nuveda net ligi teismų. „Kaimų seniūnijų darbuotojams talkins ir socialiniai darbuotojai, kurie lanko šeimas. Vaikščios ne po vieną, nes ir šeimose susiduriama su agresija. Kaimų seniūnijų darbuotojai geriausiai pažįsta šeimas, ir žinos, kaip pasirengti jas lankyti“, - kalbėjo meras J.Mažeika.

Rajono vadovai neslėpė maną, kad žengiant pirmuosius savarankiškus žingsnius tokioje jautrioje socialinio teisingumo srityje klaidų nebus išvengta.

Kretingos r. savivaldybės socialinių reikalų ir sveikatos skyriaus vadovė Danutė Blagnienė pabrėžė pagrindinį šio darbo sunkumą - darbuotojų stygių. „Kretingos rajono seniūnijose iš esmės dirba socialinių išmokų specialistai, trūksta socialinio darbo organizatorių: tik dviejose iš jų – Kretingos ir Darbėnų – tėra po kvalifikuotą socialinį darbuotoją. Be to, Kretingos rajonas ypatingas tuo, kad pusė gyventojų gyvena mieste, o kita pusė – kaime. Kaimiškos seniūnijos pagal teritoriją yra gana didelės, bus sunku pasiekti kiekvieną šeimą“, - tvirtino ji.

Visas patirtis susies

„Kol procesas normaliai įsisuko Akmenėje, prabėgo kone visi metai. Akmenės savivaldybės taryba tvarką nagrinėjo, keitė ir tobulino net 8 posėdžiuose. Darbas ir pas mus vyks palaipsniui – kas mėnesį rinksimės ir tarsimės, ką keisti, ką palikti. Gali būti, kad seniūnijose teks padidinti socialinių darbuotojų skaičių“, - kalbėjo J. Mažeika.

Mūsų rajono vadovai tikino, jog, įvertinę Akmenės rajono savivaldybės situaciją, susies ją su savąja patirtimi, ir jau ligi Naujųjų metų bandysią rinktis į pirmąjį pasitarimą dėl pašalpų skirstymo.

Darbėnų seniūnas Edvardas Stalmokas sakė, jog apie naująją pašalpų skirstymo tvarką jam yra tekę kalbėtis seniūnų sueigoje Vėžaičiuose, kur dalyvavo eksperimentą taip pat vykdę atstovai iš Šilalės. „Supratome, kad darbo visiems tikrai padaugės. Turime tik 1,5 socialinio darbuotojo etato, todėl reikės į komisiją pasitelkti bendruomenės pirmininkus, seniūnaičius, kitus aktyvius ir principingus kaimų žmones. Be abejonės, jiems teks dirbti visuomeniniais pagrindais, tačiau juk turime būti nepakantūs veltėdžiams, kurie sėdi ant visų kitų sprando. Sudėtinga bus sužiūrėti kiekvieną šeimą, ypač kai mūsų kaimai – labai išsibarstę. Bus griežčiau kontroliuojami ir tie, kuriems už pašalpas privalu atidirbti viešuosius darbus. Tačiau šis Vyriausybės žingsnis yra logiškas - antraip socialinio teisingumo nepasieksime“, - įsitikinęs E.Stalmokas.

*

V.Domarkas taip pat paneigė mitą, kad Akmenė, kur nedarbo lygis – itin aukštas, per metus sutaupo apie 8 mln. Lt, o iš tiesų - iki 2 mln. Lt. Tačiau dėl didžiulio nedarbo Akmenės rajone, kur gyventojų perpus mažiau, negu Kretingos rajone, nepasiturintiems paremti išdalijama net 19 mln. Lt.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, išlaidos socialinės paramos gavėjams Lietuvoje nuo 2004 m. nuolat didėjo. 2004 m. šioms reikmėms buvo skirta daugiau kaip 519 mln. Lt , o 2008 m. – per 892 mln. Sunkmetis gerokai pakoregavo Lietuvos gyventojų pajamas ir jau 2009 m. išmokų suma peršoko per 1 mlrd. 45 mln. Lt, 2010 m. ji siekė 1 mlrd. 61 mln. Lt, o 2011 m. - jau daugiau kaip 1 mlrd. 148 mln. Lt.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder