Gaires pasyvios žvejybos įrankiams ženklinti žvejai iš Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos (LŽPGA) gavo dar pernai. Perdavimo žvejams aktuose pažymėta, kad šios gairės kainuoja 887 litus. Vienai įmonei reikia nuo 20 iki 30 tokių plūdurų. Tačiau ne visi žvejai iki prasidedant žiemai spėjo juos panaudoti.
Užtat po pirmųjų šio pavasario audrų parplukdę tinklus ir jas žymėjusias gaires daugelis pastebėjo, kad tie žymekliai arba tiesiog plūdės, yra gerokai bangų aplamdyti ir aplankstyti.
Drakoniškos sankcijos
Tada visi sužiuro į dar pernai pasirašytas sutartis ir nustėro - dokumentuose juodu ant balto užrašyta, kad žvejai visiškai atsako už gairių saugumą, o po penkerių metų jas, nesugadintas ir kitaip nepažeistas, privalės grąžinti LŽPGA. Jei šis punktas bus pažeistas, reikės atlyginti nuostolius.
2011 m. pavasarį su LŽPGA sutartis dėl šių plūdurų gavimo pasirašė beveik visos priekrantėje ir Kuršių mariose žvejojančios įmonės. Tokių plūdurų gavo apie 100 žvejybinių įmonių.
"Aišku, sutartis jau pasirašėme, todėl dabar beprasmiška ką nors keisti. Tačiau pasitikėjome LŽPGA, kuri, manėme, gina mūsų interesus. O dabar atrodo, kad asociacija nori pasipelnyti iš mūsų. Akivaizdu, kad per penkerius metus nepavyks išsaugoti to žymeklio prekinės išvaizdos, nebent juos laikytume sandėliuose ir nenaudotume", - skundėsi priekrantės žvejys Mindaugas Kulakauskas, gavęs 26 gaires, kurių bendra vertė - 23 tūkst. litų.
Todėl žvejai europietiškus, visus standartus atitinkančius plūdurus saugo, o tinklus žymi savadarbiais arba anksčiau įsigytais plūdurais.
Užsienyje - pigesnės
Ne vienam žvejui užkliuvo ir gairės vertė - beveik 900 litų. Vienas pokalbininkas pasakojo, kad Danijos uostuose tokie gairėmis vadinami plūdurai kainuoja apie 90 JAV dolerių, arba 220 litų. Keturis kartus mažiau nei už jų pagaminimą mokėjo LŽPGA.
Žvejai skundžiasi ir tuo, kad net ir po penkerių metų, kai pasibaigs sutarties galiojimas, tas gaires teks grąžinti LŽPGA. O to nepadariusieji privalės atlyginti gairių vertę.
Žuvininkystės tarnybos direktoriaus pavaduotojas Vaclovas Petkus nesiryžo komentuoti šios situacijos. Anot jo, kad tvarka jūroje tinklus žymėti vienodais plūdurais ar gairėmis yra įvesta visoje Europoje.
"Žinau, kad mūsų žvejai nepatenkinti. Tačiau jie retai būna kuo nors patenkinti. Tačiau šios situacijos komentuoti nenorėčiau, nes mes nesikišome, visą procedūrą vykdė LŽPGA. Pagal galiojančią tvarką, turi būti užtikrintas pramoninių laivų saugumas, kad jie neįsipainiotų į nežinia kieno pastatytus tinklus. Todėl ir pareikalauta, kad visi žvejai tinklams žymėti naudotų vienodas gaires, su vadinamuoju radiolokacinių spindulių atmušėju, kad jachtos net naktį matytų, jog artėja prie tinklų", - "Vakarų ekspresui" aiškino V. Petkus.
Plūdurai apdrausti
LŽPGA pirmininkas Alfonsas Bargaila piktinasi sukeltu ažiotažu. Jo teigimu, niekas iš žvejų nereikalaus atlyginti žalos, mat gairės yra apdraustos.
"Kainą, kuria piktinasi žvejai, apskaičiavo konkursą laimėjusi įmonė, nes šie plūdurai turės tarnauti 5 metus. Be to, jie yra apdrausti ir nuostolius padengs draudimo bendrovė. O jeigu kas nors jiems nepatinka, tegu duoda į teismą", - atšovė A. Bargaila.
Jis pridūrė, kad plūdurus pirmuosius dvejus metus savo lėšomis apdraudė asociacija, o vėliau draudimo įmokas turės mokėti patys žvejai. Pasak A. Bargailos, mokestis nėra didelis - 100 litų visiems plūdurams.
"Tegul tik jie naudoja tuos plūdurus. Gamintojas įsipareigojęs juos atstatyti, žvejui neturi galva skaudėti", - aiškino A.Bargaila.
Pasak LŽPGA vyriausioji specialistės Vaidos Sakaitės, paskaitę vieną sutarties punktą, žvejai galėjo skaityti ir kitą. Jos teigimu, po penkerių metų žvejai galės nutraukti sutartis ir gaires grąžinti arba sutartis pratęsti ir plūdurus toliau naudoti.
"Tačiau buhalteriškai po penkerių metų tie daiktai bus beverčiai, kadangi jų vertė kasmet mažėja. Tad pasibaigus sutarties terminui mes plūdurus vėl leisime naudoti neapskaitant jų vertės", - aiškino V. Sakaitė.
Užtat Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA), vykdžiusi LŽPGA įgyvendinamo projekto priežiūrą, rekomendavo netaikyti tokių griežtų sankcijų, kokios buvo numatytos panaudos sutartyse. Pasak NMA atstovės Aistės Mileikaitės, agentūra rekomendavo paramos gavėjui atsižvelgti į tai, kad investicijos privalo būti naudingos grupei žuvininkystės sektoriaus atstovų arba žuvininkystės sektoriui. Agentūra nėra suinteresuota, kad gairės būtų grąžintos asociacijai ir nenaudojamos.
Neskaitomos sutartys
Kitos žvejus vienijančios organizacijos, Vakarų Lietuvos žvejų ir žuvies perdirbėjų konfederacijos pirmininkas Algirdas Aušra aiškina, kad nesusipratimai įvyko dėl to, kad neskaitomos sutartys.
"Žvejai neretai pasirašo sutartis jų neskaitydami. O aš jas visada skaitau. Todėl ir nepasirašiau sutarties ir dėl kompensacijos iš dujotiekio bendrovės "Nord Stream", tiesusios vanzdį Baltijos jūros dugnu. O Lietuvos žvejai, kurių vardu sutartį pasirašė A. Bargaila, atsisakė kelti bet kokias pretenzijas ateityje. Mainais jie gavo keliasdešimt tūkstančių litų. Dabar jau išlindo galai - bus tiesiama dujotiekio atšaka į Kaliningradą. Dėl šios atšakos tiesimo Lietuvos žvejai galėtų dalyvauti derinant projektą, jeigu jų teisė jau nebūtų buvusi parduota. O dabar jie tos teisės neteko", - teigė A. Aušra.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą