Gamtoje panašūs hibridai, pavyzdžiui, asilėnai, kilę iš kumelės ir asilo, yra nevaisingi. Tad kyla klausimas, kiek produktyvus yra valdžiažmogis, sugebantis vienu metu įsijausti ir į seimūną, ir į ministrą. Kiek vaisingas jo darbas. Ir kaip jis nesusipainioja? Kaip per dieną išsiskaido į dvi būsenas? Kada tampa ministru? Priešpiet ar tik po pietų? Kaip vakare atsipainioja? Susistumdo save į vieną vienetą. Juk keblu vienu metu galvoti ir apie užsienio reikalų politiką, ir apie Šilumos ūkio įstatymo 16 str. pakeitimo įstatymo projektą. Tarkime, nuvažiuosi į Jungtines Tautas, o galvoje kirbės Antstolių įstatymo dviejų straipsnių papildymas. Jei chirurgas vienu metu ir operuotų, ir taisytų batus, pacientai tokio keisto chirurgo pradėtų vengti. Kad neišoperuotų apendikso su batsiuvio yla. O ir pats chirurgas galiausiai imtų painiotis, ar jis šiuo metu taiso žmogaus sveikatą, ar veliūro šlepetę.
Žmogus pajėgus iš tikrųjų produktyviai dirbti tik vienoje darbovietėje. Ir kuo daugiau prisičiumpa šalutinių darbų, tuo labiau kažkur simuliuoja. Dažniausiai pagrindinėje darbovietėje. Kitas klausimas - kur Seimo nario-ministro pagrindinė darbovietė? Seime ar ministerijoje? Veikiausiai Seime. Nes čia mažiau rizikos. Ministro kėdės gali netekti per interpeliaciją, o Seime gali saugiai prabūti visą kadenciją.
Sovietiniais laikais žmonės, norėję prisidurti prie pagrindinio atlyginimo, įsidarbindavo antraeilėse pareigose valytojomis ar sargais. Matyt, todėl ir nesiseka Lietuvai ekonomiškai atsigauti, socialiai suklestėti, nes mūsų ministrai savo ministerijose jaučiasi sargais ir valytojomis. Nedirba visu darbo krūviu. Na, prašluoja, prišluoja šiek tiek etatų. Na, saviškius pasaugo. Puikiai suprasdami, kad jie savo ministerijose tik laikini pakeleiviai.
Nejaugi partijos jau neturi tikrai kvalifikuotų specialistų, kurie imtųsi vadovauti ministerijoms, neturėdami parlamentarų mandatų. Būtų pigiau nei išlaikyti dvikėdžius. Be to, kvalifikuoto specialisto negalėtų apkvailinti ministerijų klerkai. Ir linksmai iš jo pakikenti, kai ministras negirdi.
Pagrindiniai valstybės strateginiai darbai atliekami ministerijose. Tik Lietuvoje ne ypač. Nejaugi taip sunku apsispręsti, jog valstybė turi būti valdoma sveikai? Nejaugi taip sunku apsispręsti, kad partinis kolega turės tenkintis tik viena alga. Juk sveikas ministerijų valdymas yra valstybei pigesnis. Galų gale kaip pareikalauti asmeninės atsakomybės, jei ministras tai seimūnas, tai ministras. Tai politikas, tai vadybininkas neprofesionalas. Tai už sveikatos apsaugą atsakingas, tai deleguojamas vadovauti Vidaus reikalų ministerijai.
Ministras turi puikiai išmanyti savo kuruojamą sritį. Nes tik tada bus gerbiamas opozicijos ir palaikomas pavaldinių. Ir nekompromituos valstybės.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą