Kartais sakoma, jog norint įtikinti estą, reikia sakyti „būsi pirmas, kuris tai turės“, o kalbant su lietuviu tenka griebtis atvirkščio argumento – „kaimynai jau turi“. Kad ir kaip būtų, euro integracijos klausimu ši taisyklė pasitvirtina. Estija prie euro zonos prisijungė 2011 m., o Latvija su nauja valiuta pradės ateinančius metus. Šie pokyčiai ves teigiama linkme ir Latviją, ir visas Baltijos šalis, kartu juos pajus ir Lietuva – pirmą kartą tarp savo kaimynų turėsime bendros valiutos sąjungai priklausančią šalį.
Euras – papildomas saugiklis
Ekonominio sunkmečio laikotarpis į paviršių iškėlė tai, kad Latvijos finansų sektorius yra jautresnis pokyčiams nei Lietuvos. Latvija buvo atsidūrusi ties finansine bedugne, bankrutavus vienam didžiausių jos bankų „Parex“.
Tuomet krizės atgarsiai pasiekė ir Lietuvą – pradėta diskutuoti, ar mūsų valiuta nėra kamuojama tokių pačių problemų, ir ar su jomis susidūręs litas išgyvens. Latvijos lato bei Lietuvos lito tema buvo gaji ir tarp užsienio investuotojų. Tačiau šalys ėmėsi reikiamų veiksmų sunkumams įveikti, o jau po dviejų savaičių Latvija įsives eurą – ir tai bus dar vienas papildomas saugiklis, dar vienas įrodymas, jog judama teisinga linkme.
Tuo pačiu keliu žengs ir Lietuva
Lietuvai valiutos Latvijoje pasikeitimas trumpuoju laikotarpiu įtakos neturės. Latvija yra reikšminga Lietuvos eksporto partnerė, o po euro įvedimo ši viena svarbiausių rolių tikrai nesikeis. Maža to, iš Lietuvos prekes eksportuojantiems į Latviją, rizikos veiksniai tik sumažės, nes euras yra rizikas mažinantis veiksnys. Taip pat teigiamo ar neigiamo išskirtinio poveikio prognozuoti neverta ir ilguoju laikotarpiu, jei Lietuva, kaip ir planuojama, prie euro zonos prisijungs 2015 m. Šalis žengia šio tikslo link, o kitų metų viduryje prasidės Lietuvos vertinimas dėl įstojimo į euro zoną. Taigi, vienerių metų skirtumas tarp euro įvedimo Latvijoje ir Lietuvoje nėra esminis, todėl mažai ką keičia.
Tai, kad Lietuva lieka vienintele euro neįsivedusia Baltijos šalimi, nereikėtų dramatizuoti. Lito kursas yra susietas su euru, ir tai yra aiškiai žinoma investuotojams. Lietuva kol kas atitinka visus reikalavimus prisijungimui prie euro zonos. Po ilgos pertraukos reikiamą lygį atitinka ir infliacijos kriterijus. Tiesa, galbūt šalyje yra fiskalinio neapibrėžtumo, ir ši rizika išlieka, tačiau jei politikai laikysis reikalavimų, neišlaidaus, vis tik didelė tikimybė, kad mes tikslą įsivesti eurą pasieksime.
Prioritetas – fiskalinė drausmė
Pagrindinis kitų metų valdžios tikslas turėtų būti susikoncentruoti į keliamus reikalavimus ir suvaldyti iš pozicijos ir opozicijos sklindančius norus tiek išlaidauti, tiek ir tokius pasiūlymus, kaip, tarkime, minimalios algos didinimas. Tai būtų papildoma našta biudžetui, ir tokių veiksnių, siekiant įsivesti eurą, reiktų atsisakyti. Dauguma politikų palaiko šalies įstojimą į euro zoną, todėl tik laiko klausimas, kada mes prie jos prisijungsime. Ir tai yra mūsų stiprioji pusė, kuri eliminuoja visas galimas hipotetines verslo netektis.
Vis dėlto jei prisijungimo prie euro zonos strategijos neįgyvendintumėme, Lietuvos galimybės konkuruoti investicijų srityje suprastėtų – užsienio investuotojai akcentuoja, kad narystė euro zonoje yra riziką mažinantis veiksnys, kuris paskatina ateiti į vieną ar kitą rinką.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą