Valdas Adamkus nuėjo. Dalia Grybauskaitė atėjo. Ko tikėtis? Tikėtis, kad kol D. Grybauskaitė pateisins jau suteiktą simbolinę reikšmę, tol žmonės ją palaikys.
Eiliniai rinkėjai Lietuvos Konstitucijos neskaito. Jei perskaitytų, Lietuvos prezidento rinkimai iškart taptų mažiausiai masiški. O jie atvirkščiai. Labiausiai masiški. Vadinasi, renka ne protas. Renka pasąmonė.
Apčiuopia kažkokį simbolį. Priimtiniausią būsimam penkmečiui.
Jei žiūrėtume į Lietuvą kaip į šiek tiek archajišką sodžių, šis sodžius jau turėjo prezidentą “geriausią “gaspadorių” statybininką. Valstybės statymo darbadieniams. Vėliau sodžiaus gyventojai statydami ėmė pjautis. Todėl išsirinko prezidentą “bažnyčią”. Palaimingiems rimties sekmadieniams. Gerbė, laikė moraliniu autoritetu. Šlovino, lankstėsi, bet mažai paisė. Todėl V. Adamkus jautėsi vienišas. Natūralu. Tautos sekmadieniui skirtas, todėl spintoje paliktas kostiumas paprastą dieną visada yra vienišas. O dabar išsirinkome tinkamiausią “gaspadinę” sunkmečiui. Papildomą finansų ministrę. Ekonomikos darbadieniams. Kad sutvarkytų kiek pašlijusį ūkelį. Kaip toj dainoj. Nuo tėvulio dvaro ir nuo bažnytėlės bokštelio tauta pasuko į griežtos motulės dvarelį. Ko reikalaujama iš D. Grybauskaitės? Staigios ekonominės gerovės. Kad staiga visus paverstų laimingais. Finansiškai. Kad su žarstekliu prižiūrėtų pašlijusią gryčios šeimyną ir suslėgtų daug skanių sūrių.
D. Grybauskaitė gauna labiau nei Algirdo Brazausko ir V. Adamkaus erose suvaikėjusią visuomenę. Nes išsigandę paaugliai paprastai šaukiasi tėvelio. Suaugę - dievulio. O kuo mažesni vaikai, tuo aktyviau spygauja “mama!”. D. Grybauskaitė gauna nebrandaus pilietiškumo visuomenę. Iš baimės pajudėjusią iš patriarchato į matriarchatą. Ne todėl, kad Lietuvoje stiprėja feminizmas. Veikiau dėl fizinės distancijos mama-vaikas. Ši distancija mažesnė nei tėvas-vaikas ir dievulis-nuodėmingas žmogus. Mama asocijuojasi jau su kontaktine globa. Jau po mėnesio pradėsime irzti. Kad kontaktas nekontaktuoja su mūsų kišenėmis. Neprikrauna kišenių. Kad sustiprinome valstybę ne viena, bet dviem finansų ministrėmis, o sunkmetis vis vien nepraeina. Prezidentė pašūkavo ir aptingo. Nors buvo pašaukta ūmai kilstelėti pieno, mėsos ir grūdų supirkimo kainų. Ūmai atgaivinti statybų sektorių. Kažkokiu moterišku variantu. Turbūt lūpdažiu.
Turėdama tokią perkrautą “darbotvarkę”, prezidentė vargiai galės važinėti vizitų į užsienį. “Dezertyruoti”. Nuo mūsų. Nebent sekmadieniais. Nebent kaskart demonstratyviai aprėktų ministrus. Sugrįžusi. Tokie fokusai veiks. Bet trumpai.
Be to, ši visuomenė nuo vakar nudievinta. Nuo vakar prarado 10 metų turėtąjį “dievulį”. Nors mažai jo pamokymų paisė, bet žinojo, kad pjautynėse turi kažką. Nepjaunančio. Galbūt atšipusio. Vadinasi, D. Grybauskaitė gauna ne tik apvaikėjusią, mamos bei perteklinių finansų ministrų įsigeidusią, bet dar ypač sekuliarizuotą, beautoritetę visuomenę. Ką tik paliktą be dešimtmetį eksploatuoto moralinio autoriteto. Tokia visuomenė ypač arši. Nekantri.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą