Europos Parlamente
Europos Sąjunga (ES) ir jos institucijos aktyviai dirba, kad Baltarusijoje prasidėtų demokratinės permainos.
Skatinamos ir finansuojamos baltarusių jaunimo studijos ES šalyse, finansuojamas iš Minsko išvaryto Europos Humanitarinio instituto perkėlimas į Vilnių, apmokama nepriklausomų radijo bei televizijos programų transliacija į Baltarusiją.
Praėjusią savaitę baltarusių opozicijos lyderiui Aleksandrui Milinkevičiui Europos Parlamentas suteikė prestižinę A. Sacharovo premiją "Už minties laisvę".
Lapkričio 21 d. Išorės santykių ir Europos kaimynystės politikos komisarė Benita Ferrero-Waldner pristatė siūlymų paketą Baltarusijos žmonėms. Šiuo dokumentu ES prisiima daug įsipareigojimų - plėsti prekybą su Baltarusija, gerinti sveikatos priežiūros bei švietimo sistemų darbą, plėsti transporto ir energetikos tinklus, finansuoti aplinkosaugos projektus ir t.t. Tačiau reikalaujama, kad Baltarusijos vadovybė pereitų prie demokratiškų rinkimų, sukurtų teisingą ir skaidrią teisinę sistemą, užtikrintų žodžio, spaudos laisvę, leistų netrukdomai kurtis nevyriausybinėms organizacijoms.
Tai tikrai pozityvūs ES veiksmai, kuriuos Baltarusijos žmonės supranta kaip norą padėti tautai, valdomai diktatoriško režimo. Jei Aleksandro Lukašenkos režimas atstums ištiestą Europos pagalbos ranką, tauta supras, kad ne pasaulis izoliavo Baltarusiją, bet šios šalies režimas izoliuoja savo piliečius nuo pasaulio, žinoma, pats ir toliau nieko neprarasdamas.
Tačiau nuolat siūlydama Baltarusijai meduolį, ES nevengia imtis ir botago. Štai Europos Taryba šį pavasarį nusprendė pabranginti įvažiavimo į ES valstybes vizas nuo 35 iki 60 eurų. Tai, be abejo, apsunkins eilinių Baltarusijos piliečių kontaktus su demokratine Europa ir jau dabar duoda pagrindo A. Lukašenkos aplinkai kalbėti apie ES pastangas izoliuoti Baltarusiją. Tai nėra tiesa, nes vizos pabrangintos visų kaimyninių šalių piliečiams, o ne vien baltarusiams.
Botago ES imasi ir plėsdama sąrašą Baltarusijos pareigūnų, kurie nėra įleidžiami į ES šalis. Šie pareigūnai atsakingi už įvairių rinkimų rezultatų klastojimą, represijas prieš politinius oponentus, masinių mitingų slopinimą jėga ir pan. Planuojama, kad šiame sąraše gali atsidurti nuo 1000 iki 2000 pareigūnų. Ir, sutikite, tokia sankcija Baltarusijos "elitui" yra tikrai skaudi.
Anksčiau minėtus ES veiksmus galiu ir suprasti, ir pateisinti, tačiau niekaip negaliu pritarti ekonominėms sankcijoms, apie kurias ES pareigūnai jau seniai kalba ir, panašu, seniai ieško preteksto. Ieškant, žinoma, buvo rastas ir pretekstas, ir juridinis pagrindas. Ir štai kaip tik šiandien, gruodžio 20 d., Europos Tarybos Ministrų susirinkime ruošiamasi laikinai pašalinti Baltarusiją iš ES Bendrosios preferencijų sistemos. Praktiškai tai reiškia, kad Baltarusijos ekonomika neteks muitų lengvatų prekiaudama su ES šalimis, bus padidinti importo į ES muitai, pirmiausia - medienai, tekstilei ir mineralinėms medžiagoms. O ši produkcija yra svarbiausios iš Baltarusijos eksportuojamos prekės! Mūsų kaimynams toks ES sprendimas kainuos dešimtis ir šimtus milijonų eurų.
Būdamas Europarlamento delegacijos narys santykiams su Baltarusija, pasidomėjau, kokiu juridiniu pagrindu ruošiamasi įvesti šias ekonomines sankcijas. Paaiškėjo, kad tai Europos profsąjungų iniciatyva ir remiamasi Tarptautinės Darbo organizacijos (ILO) nuostatais, kad šalis gali netekti narystės lengvatinių muitų sistemoje, jei nuolat pažeidžia asociacijų kūrimo, profsąjungų veiklos ir jų pasirinkimo teises.
Sutinku, kad Baltarusija šiurkščiai pažeidžia šias teises ir tai tęsiasi jau gerą dešimtmetį. Tačiau noriu išdėstyti kelis motyvus, dėl kurių nesutinku su tokiomis profsąjungų bei ES institucijų iniciatyvomis:
1. Europos profsąjungos, kovodamos už Baltarusijos darbininkų teises, iš tiesų pasmerkia juos dar sunkesnei daliai. Pakėlus importo tarifus, sumažės pabrangusios produkcijos paklausa ES šalyse, sumažės jos gamyba pačioje Baltarusijoje ir didės nedarbas. Baltarusijos audėja ar trąšų gamintojas, negalintys laisvai kurti profsąjungų, galiausiai taps bedarbiais ir už tai keiks ES bei jos profsąjungas.
2. Ekonominės sankcijos atsilieps ne tik Baltarusijai, bet ir toms ES šalims, kurios aktyviausiai prekiauja su šia valstybe. Pirmiausia, tai Lietuva, Latvija ir Lenkija. Skaudžiai nukentėtų ir Klaipėdos uostas, kuris daliai baltarusiško eksporto yra vartai į Europą. Šitaip ES sankcijos Baltarusijai tampa sankcijomis ir savoms šalims-narėms.
3. Reikia įvertinti, kad Rusija nuo naujųjų metų 4 kartus (!) pabrangina "Gazpromo" tiekiamas dujas Baltarusijai, tai pat ruošiamasi padidinti naftos eksporto tarifus, o kartu pabranginti šią naftą baltarusiams. Baltarusijos žmonės turėtų nusivilti "broliškaja" Rusija ir pradėti galvoti apie ES, kaip patrauklesnį ekonominį bei politinį partnerį. Tačiau jei ES taip pat įves ekonomines sankcijas, baltarusiai nusivils visais. Esu tikras, kad A. Lukašenkos režimas tokiomis nuotaikomis sugebės pasinaudoti politiškai ir pateisins Baltarusijos saviizoliaciją, kaip neišvengiamą reikalą "blogų" kaimynų apsuptyje. Neatmetu galimybės, kad po ES sankcijų Rusija atleis vadeles dėl naftos ir dujų kainų, ir vėl taps vienintele šviesia viltimi Baltarusijos žmonėms.
Matydamas nenuoseklią ir kartais sunkiai paaiškinamą ES institucijų laikyseną Baltarusijos atžvilgiu, su kitais kolegomis inicijavau rašytinę EP deklaraciją, o artimiausiu metu teiksiu oficialius klausimus ES Tarybos bei Komisijos atstovams.
Lietuva turi ir privalo siekti demokratinių permainų Baltarusijoje. Tačiau mes negalime skatinti šios šalies ekonominio izoliavimo. Šito gal nesupranta portugalai, airiai ar italai, bet mums gyvybiškai svarbu išlaikyti ekonominius ryšius su Baltarusija. Tikiuosi, kad Lietuvos vadovai sutelks būrį kitų šalių, kurios nepalaikys ekonominių sankcijų mūsų kaimynams. Neturėkime iliuzijų, kad ekonominiu spaudimu galime sugriauti gudriai ir tvirtai suręstą diktatūrą. Užtenka prisiminti, kad JAV jau per 40 metų taiko ekonomines sankcijas Kubai. Ir kas iš to? Permainas šios šalies žmonėms atneš ne Amerikos sankcijos, o nebent diktatoriaus Fidelio Kastro mirtis.
Eugenijus GENTVILAS, EP narys
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą