Esi ką valgai

Stebėtojo užrašai

Maistas nėra vien tik maistas. Žūtbūtinę Natalijos kovą - prieš mėsainį, už salotas - užgniaužusi kvapą stebi visa Lietuva. Ir mato tos kovos rezultatus: rašytoja ne tik pati tapo grakšti kaip Tompsono gazelė, bet ir jos raštų stilius pakilo dar į didesnes aukštumas.

Derėdamiesi su įkaitus pagrobusiais teroristais policininkai pastaruosius maitina tortais ir kitais skanėstais, - žino: gausus, gardus ir kokybiškas maistas net ir islamistą nuteikia krikščioniškai, jis pavalgęs jau nebesinervins ir neskriaus įkaitų.

Ir atvirkščiai: pastebėta, jog įpratusieji valgyti virtas antros rūšies sardeles klaipėdiečiai ištisai nervinasi, kartais net mitinguoja ir piketuoja su plakatais. Mokslas dar nenustatė, kokius konkrečiai agresiją skatinančius biocheminius procesus organizme sukelia toks maistas. Kita vertus, lauko tyrimai rodo, jog veršienos kepsnį su voveraitėmis sukirtęs lietuvis niekada nelakstys su plakatais, nors ir čia tokio pilietinio pasyvumo metabolizmas mokslui lieka paslaptis.

Dar ryškiau vartojimo įpročių poveikis elgsenai matyti stebint skirtingų alkoholinių gėrimų poveikį. Kas kompanijoje geria kad ir banaliausią šardonė, tas po taurės kitos varinėja pakilias kalbas apie moterų grožį ir muziką; jei jau visai nykus tipas kompanijoje pasitaikė - bent apie BVP, BPD ar "Interreg III". Tuo tarpu geriantieji raudonąjį specialios technologijos vaisių vyną "Kelelis" su kalio metabisulfitu (sėkmės formulė - 0,7l/15%/4,49 Lt) jau po antro butelio sako ne "interreg", o tik "qrwa nx" ir taikosi smurtauti prieš praeivius.

Tokie dėsningumai nėra paslaptis ir mūsų rinktiems politikams. Suprasdami pamatinį maisto ir žmogaus laimės ryšį, jie mūsų labui stengiasi priartinti mus prie aukščiausių europinių maitinimosi ir gėrimo standartų. Štai europarlamentaras Eugenijus Gentvilas išleido specialų žodyną keliaujantiems gurmanams. Kad klaipėdiečiai pamestų savo atsilikusius lietuviškus mitybos įpročius ir mokėtų Europos valgiaraštyje surasti "hors d'oeuvre", "carne de vitello", "coquille St. Jacques" ir kitus teisingus valgius.

Suprasdamas, kad negėręs žmogus gyvena dar trumpiau nei nevalgęs, europarlamentaras pasiūlė ir mozelvainą, civilizuotą Šengeno pakaitalą, manau, spirituotam obuolių vynui "Artojų" (0,7l/18%/4,99 Lt).

Gerbdamas tokį E. Gentvilo progresyvų idealizmą, vistik manyčiau, kad subrendusių žmonių įpročius pakeisti yra sunku. Netikiu, kad kaimynas Stepas iškeistų "Kelelį" į patį geriausią bordo. Na, jeigu kas bordo pasiūlytų, iš mandagumo tikrai išgertų, bet kad pats savo valia kasdien jį pirktų - niekada gyvenime.

Todėl manau, kad realesnį požiūrį į geros mitybos įpročių ugdymą švelninant papročius demonstruoja Klaipėdos konservatoriai. Suprasdami, kad priklausomą nuo sojų miltų/krakmolo/malto tešmens receptūros dešros pensininką perauklėti sunku, jie savo rūpestį nukreipia į vilčių teikiantį jaunimą.

Jaunųjų konservatorių sueigos vyksta ne kokiame stoties bufete, o padoriuose restoranuose - "Meridiane", "Taravos Anikėje", "Livonijoje", "Gurman's", "City Pub". Jeigu jaunimas tarpusavyje ir ginčijasi dėl užeigos posėdžiui pasirinkimo, tai tas ginčas vyksta dėl gero ar geresnio: po aštrių diskusijų buvo apsispręsta šių metų kalėdinį vakarėlį rengti ne "Navalyje", o "Vecekruge".

Gali būti, kad tie moksleiviai už vaišes restoranuose apsimoka patys. Bet gali ir taip būti, kad seniesiems Klaipėdos konservatoriams nepigiai kaštuoja gurmaninis patriotinio jaunimo ugdymas. Taip spėju todėl, kad internetiniame jaunųjų konservatorių lygos metraštyje http://jkl.visiems.lt  girdisi duslūs konfliktų aidai: "vakar vykusio tarybos posėdžio metu aptarti JKL (...) bendradarbiavimo su Tėvynės Sąjungos Klaipėdos skyriumi nesklandumai."

Žinia, oficialios, plačiai visuomenei skirtos politinės publikacijos vidaus rietenas visada nutyli. Tad jeigu jau jaunųjų tinklalapyje teko tuos "bendradarbiavimo nesklandumus" viešai pripažinti, matyt, diskutuojant su senaisiais net lubos nuo riksmų kilnojosi.tab

Imdamas domėn paskelbtų jaunųjų konservatorių sueigoms mėgstamų restoranų kainas, spėju, kad tie bendradarbiavimo su Klaipėdos skyriumi nesklandumai natūroje galėjo atrodyti netgi taip ar panašiai:

Klaipėdos Skyrius (piktai mosuodamas restorano sąskaita):

- Miša, ar tu pasiutai? Tavo metų Afganistane valgiau konservuotą su vilnos kuokštais kupranugarieną, užsigerdamas fermentuotu asilo šlapimu! Tai nesutrukdė man užaugti ir ištvermingam kaip kupranugaris, ir principingam kaip... kaip..., vienžo, kaip politikas. Ir ką jūs ten už tiek ryjat? Visai sužvėrėjot, nemokėsiu!

Jaunasis Konservatorius (įtaikiai):

- Bet, Pirmininke... Kai mes ten diskutavome, pro langą nosis prispaudę žiūrėjo alkani ir sužvarbę jaunieji liberalcentristai... O drąsiausias jų įėjo vidun ir prisipažino man, kad pajuto savyje konservatizmo trauką.

Klaipėdos Skyrius (kiek atlyžęs):

- Sakai, pajuto konservatizmo trauką? O nebūtų pajutęs, jeigu būtumėt kukliau sėdėję?

Jaunasis Konservatorius (ryžtingai):

- Nieku gyvu, Pirmininke! Nueis pas Gentvilo jaunimą, juk mes ne vieni esame. Reikia laikyti lygį.

Klaipėdos Skyrius (su atodūsiu):

- Visur nesąžininga konkurencija rinkose... Na, gerai, šį kartą tegu...

Kad ir kaip ten būtų, Konservatorių Skyriui akivaizdžiai pakako išminties išspręsti nesklandumus, nes gruodžio 26-ąją jauniesiems konservatoriams suteikta galimybė švęsti "Vecekruge".

Švęsiu Kalėdas ir aš. Namie, su artimaisiais. Kad ir koks butelis stovėtų ant stalo, pakelsiu gėrimo taurę ir už Europos mitybos papročių propaguotoją, ir už pasišventusius politinius jaunųjų konservatorių pedagogus. Kristus gimė dėl visų valgytojų.

Linas POŠKA