Gražinos skiltis

Skambinkite mums

Odė klaipėdiečiams

Sausio 1-osios rytą išsiruošusi prie jūros tikėjausi rasti baisius šiukšlynus ir butelių duženas. "Viltys" nepasitvirtino. Molo Melnragėje šiukšliadėžė buvo pilna, aplinkui tvarkingai sudėlioti netilpę buteliai. Tiesa, šampano butelių buvo nemažai ir ant paties molo. Tačiau jie buvo sustatyti tarsi bufete. Ir, didžiuliam džiaugsmui, - nesukulti. Šukių tesivoliojo gal tik kelių alaus butelaičių. Bet, atrodo, ir jie sudužo netyčia...

Galima sakyti, švaru buvo ir prie centrinio Melnragės tako. Jeigu dar Naujuosius pasitikusieji būtų susirinkę fejerverkų pakuočių liekanas...

Gal pagaliau atėjome į protą? Juk anksčiau po Naujųjų sutikimo pajūrio pakrantės būdavo tikri atliekų sąvartynai. Tad nieko kito nelieka, kaip tik girti klaipėdiečius už "susitupėjimą". Valio!

Tuščias miestas

Po naktinio apsvaigusiųjų kvaitulio pirmąją Naujųjų metų dieną miestas iki kokios 12 valandos buvo visiškai tuščias. Malonumėlis važiuoti automobiliu. Ir šiaip pasivaikščioti. Prie jūros klaidžiojo kelios porelės be naktinių linksmybių pėdsakų ant veidų. Kažkokie rūpestingi seneliai ant molo buvo atsivedę anūkėlius. Po naktinio snyguriavimo vaizdai buvo nepakartojami. Pagalvojau: gal, užuot ėję iš proto pasitikdami Naujuosius, gal jau verčiau apturėtume dvasios fiestą ankstų Naujųjų metų rytmetį?

Bet tai tik pasvarstymas. Kiekvienas renkasi tai, kas atrodo priimtina jam.

Grįžimas į kasdienybę

Prieš Kalėdas, Naujuosius metus, kai laukėme stebuklų, taip nesinorėjo pilkos kasdienybės atšvaitų. Šventės praėjo. Vėl nersime į kreivai suartus dirvonus. Ar iš visai neartus. Bet nuo rytojaus. Vėl plieksime nevaleikas ir gėdinsime prisikiaulinusius Kiaulės metais. Juk pagal Rytų kalendorių jie tebesitęsia. Žiurkė - dar tik pakeliui. Atbėgs tik po mėnesio - vasario 7-ąją.

GRAŽINA