Gražinos skiltis

Skambinkite mums

Pusiaužiemis

Ar pastebėjote, kad jau ryte anksčiau prašvinta, o vakare vėliau temsta? Nors jau seniai esu nebe aštuoniolikmetė ir su metų laikų kaita turėčiau būti apsipratusi, garbės žodis, kiekvienais metais dienos ilgėjimas man atrodo stebuklas. Ir taip liūdna, kai sulaukiu Joninių, ir žinau, kad prasideda atvirkštinis procesas.

Bet dabar stebuklas įgyja pagreitį. O vakar, sako liaudies išmintis, meškos ant kito šono vertėsi - pusiaužiemis. Vėlgi pagal senolių išmintį vakarykštė pirmoji dienos pusė turėjo parodyti, kokia vasara būsianti: jeigu saulė šviečia - nelietinga. Vakar pirmąją dienos pusę kiek ir švitino ta saulutė, bet paskui niaukstėsi. Vadinasi, vasara mūsų padangėje bus kaip visada.

Nors pusiaužiemis, bet juk tos žiemos lyg ir nesulaukėme. O sinoptikai bent artimiausiu laiku jos ir neprognozuoja. Tuo tik džiaugiuosi: nereikės nuo automobilio stiklų ledų gremžti, neteks stirti ir dantimis kalenti. Dėl tokios "pozicijos" vieną vakarą net susiginčijau su atsitiktiniu pažįstamu, kuriam tos žiemos labai stinga. Nors puikiai suprantu ir jį, ir kitus žmones - reikia tos žiemos vaikučius rogutėmis vėžinti, miško proskynomis slidėmis šliuožti. Ak, seniai užmirštas beveik vaikystės jausmas.

Pažįstu nemažai lietuvių, kurie dabar gyvena šiltuose kraštuose apskritus metus. Ir jiems tenai tetrūksta tik sniego. Buvusi klaipėdietė ponia Liuda, dabar gyvenanti Melburne, nostalgiją žiemai malšina savaip: važiuoja į Brisbeną ir lipdo sniego senius. Ponas Remigijus, jau dešimt metų besiverčiantis viename didžiausių Pietų Afrikos miestų Johanesburge, "varo" į Grenlandiją pasivėžinti eskimų rogėmis.

Ne pėsti ir lietuviai, vargstantys ar puikiai gyvenantys Lietuvoje. Žiemos ir jos malonumų stygių galima kompensuoti Tatruose, Alpėse. Žodžiu, nėra padėties be išeities. Tik kad tos kelionės žiemos ieškoti būtų visiems prieinamos...

O vakar jau buvo galima pradėti ieškoti pavasario pranašų. Jų buvau aptikusi dar gruodį: taigi karklai jau pernai buvo "sukatinėję". O esant tokiam orui, galima ir šalpusnių pradėti ieškoti. Bandykit. Jų, na, ne sausį, vasario pradžioje, prieš kelerius metus buvau aptikusi prie Kalotės ežero. Ir tai man pasirodė toks pat stebuklas, kaip kasmetinis dienos ilgėjimas.

Meskit buities darbus... Eikit, važiuokit pavasario pranašų ieškoti. Nepaisydami, kad kalendorius tik pusiaužiemį skelbia.

GRAŽINA