Gražinos skiltis

Skambinkite mums

Kas išties pagalbos ranką?

To klausia ponia Laima Jankauskienė, parašiusi atvirą laišką Lietuvos partijoms. Jame moteris rašo štai ką: "Jūsų dėka Lietuva švenčia išankstines Kalėdas: švaistomi milijonai priešrinkiminiams šou, koncertams, skrajutėms, susitikimams su rinkėjais, įvairioms akcijoms ir t.t. O man visai nelinksma. Ar eisiu balsuoti, dar nežinau, nes noriu mirti. Paklausite, - kodėl? Dėl netobulų Seime priimtų šilumos įstatymų jau septyneri metai negaliu atsikratyti buto Radviliškio rajone. Priskaičiuota 8000 Lt skola už šildymą, nors tame bute negyvenu. Antstoliai prievarta per praėjusius metus jau išskaičiavo 1700 Lt, grasina aprašyti turtą. Prirašiau krūvas popierių, prašydama pagalbos iš Teisingumo ministerijos, šešių savivaldybių, prezidentų V. Adamkaus, A. Brazausko, Seimo pirmininko A. Paulausko, ministrų V. Blinkevičiūtės, V. Markevičiaus, Seimo nario V. Valčiuko. Visi tik atsirašinėja. O butas užstatytas už skolas antstoliams. Atsijungti nuo bendros šilumos tiekimo sistemos - nevalia. Artėja naujas šildymo sezonas. Man darosi baisu, nes mokėti neturiu iš ko. Užtat ir lieka vienintelė išeitis - numirti. Nebereikės drebėti iš baimės, kai atsidursiu gatvėje, o svarbiausia - nebereikės mokėti absurdiškų mokesčių. Bet viliuosi - gal dar kas išties pagalbos ranką? Laima Jankauskienė, tel. 8683 00488".

Atrodytų, taip paprasta - kuri nors partija atsisakytų į orą paleidžiamų tūkstančių už fejerverkus ir padėtų žmogui. Ne pažadais, o realiai. Bet kiek tokių, kaip ponia Laima, neišgalinčių "gesinti" skolų už būstą? Aną dieną į redakciją kreipėsi žmogus, grįžęs iš įkalinimo vietos. Taip susiklostė, kad prieš kelias dienas pasimirė jo motina, kuri už komunalines paslaugas buvo prasiskolinusi 20 tūkst. Lt. Kas išties pagalbos ranką jam?

Kas nulupinės popiergalius?

Ponas Gintaras iš Minijos gatvės 129-ojo namo į šuns dienas dėjo ir politikus, ir rinkimus. Jau vien dėl to, kad vieno kandidato štabas "paplušėjo" taip, kad rinkimų agitaciją šio namo gyventojai regės turbūt ilgiau nei vieną Seimo kadenciją - popiergaliai ant koridoriaus sienų buvo tiesiog priklijuoti. Kad kas juos nugramdytų, sunku tikėtis. Tokia agitacijos forma baisėjosi ne tik šis ponas. Ypač dėl to sielvartavo tie, kurių koridoriai, laiptinės neseniai suremontuoti. O kiekvieną popiergalį nugramdžius liks bjaurios dėmės.

Ponia Regina iš Debreceno gatvės ir ponas Adolfas iš Naikupės gatvės grasino, kad kandidatus į Seimą, laimės jie rinkimus ar ne, paduos į teismą ir pareikalaus jų namų laiptinėse daryti remontą.

Ar iš tiesų gyvename informacijos amžiuje?

Tuo labai suabejojo ponas Bronius, atlydėjęs dukterį studentę į autobusų stotį. Abu priėję prie kasos prašė parduoti bilietą į autobusą, važiuojantį į Kauną. "Palaukite autobuso, jame ir nusipirksite", - patarė kasininkė. Bet ponas Bronius su dukra Milda buvo neramūs. Dar sykį ėjo prie kasos teirautis, bet išgirdo tą patį atsakymą. Kai autobusas atvažiavo, iš kažkur pažiro bilietus jau turinčių keleivių krūva. Sutrikę gal kokie dvylika žmonių, kurie bilietų neturėjo, dairėsi, ar liks vietų? Ponas Bronius su dukra buvo mažiau apdairūs, ir kelionines kuprines sudėjo į bagažinę. Ir tik paskui pamatė, kad, ryžusis važiuoti tuo autobusu, teks stovėti. Nusprendė sėsti į mikroautobusą, vežantį į tą patį Kauną, beje, ir už tą pačią kainą. Kuprinių, pasak pono Broniaus, nebeatiduoda. "Užvirė kraujas", - prisipažino Bronius. Ar kibo į atlapus, nesakė. Bet, regis, viskas baigėsi laimingai, nes duktė į Kauną vis dėlto išvažiavo. Tik abiem po nereikalingų konfliktų drebėjo rankos ir kojos. Ir viskas tik dėl to, kad kasoje nebuvo suteikta reikiama informacija.

Juk dabar kiekvienas parduodamas bilietas žymimas kompiuterinėje sistemoje. Negi joje negalima susigaudyti, kiek parduota bilietų ir kiek autobuse likę laisvų vietų?

GRAŽINA