Gražinos skiltis

Skambinkite mums

"Kolchozas"

"Panevėžio gatvės gale prasidėjo gyvenamojo kvartalo statybos: kala polius, stulpais kyla dulkės. Teritorija neaptverta, nėra įspėjamųjų ženklų. Baisiausia, kad į statybų duobes gali įkristi vaikai. Norėjau susirasti statybų vadovus. O kaip juos surasi, jei nėra net užrašų, kas stato, kiek užtruks statybos. Tarsi kokio "kolchozo" fermas statytų",- rūstavo ponas Vitalijus, auginantis tris mažamečius vaikus. Juos jau kelis kartus nuo statybų duobių namo parsivarė. "Jeigu ir toliau čia nebus pastatytos tvoros, įspėjamieji ženklai, čia tikrai įvyks nelaimių",- nuogąstauja Panevėžio gatvėje gyvenantis Vitalijus.

Rimkų pervaža

Rytas. Pikas. Nuo Klaipėdos bei nuo Šernų ar "Dituvos" sodų žmonės skuba į darbus. O Rimkų pervaža uždaryta. Nuo Klaipėdos pusės automobilių virtinė nusidriekė beveik per visą Jūrininkų prospektą (iki Taikos), o nuo sodų - iki kryžkelės su Priekulės plentu. Visi nervinasi, laukia, kol stebuklinga pervažos užkarda pakils. O ji nekyla 10, 15, 20 minučių. Pagaliau... Joks traukinys taip ir nepravažiavo. "Arba stovime daugiau kaip pusvalandį, o bėgiais - pušku, pušku - į vieną pusę, pušku, pušku - į kitą - erzindamas skubančius žmones manevruoja vienišas traukikas. Negi jis tų savo manevrų negalėtų atlikti ne ties pervaža?" - piktinosi ponia Loreta, su panašiomis situacijomis susidurianti kiekvieną rytą, važiuodama į darbą ir beveik kiekvieną vakarą, grįždama iš jo. "Kodėl mes taip kiekvieną dieną turime kankintis? Gal ten netikusiai laikas sureguliuotas užkardai nuleisti ir pakelti? Juk tikrai toji užkarda po kokio pusvalandžio pakeliama, taip ir neprariedėjus sąstatui ir net garvežiui neprapuškavus",- kasdienius pastebėjimus klostė Loreta.

Vilkšunis

Ponas Šarūnas su žmona apsilankė prabangių naudotų automobilių aikštelėje, norėdami apsižiūrėti, kurį rinktis pirkti. Staiga mato - "atgazuoja" vilkšunis. "Gerai, kad aš esu permanęs šunų psichologiją ir žinau, kaip su jais elgtis. Skaudžios nelaimės išvengėme. Užtat neišvengėme aikštelės sargo "kolonių" - ko valkiojamės po darbo valandų, gal apsižiūrim, kurį automobilį vogti, ir panašiai", - situaciją "paišė" Šarūnas. O kaip jie turėtų sužinoti, kad darbo laikas pasibaigęs? "Vartai atviri, jokios lentelės, ant kurios būtų užrašytos darbo valandos, - nėra. Juk mes ne kokie kašpirovskiai, kad atspėtume. Pasibaigė darbo valandos, tai ir užrakink vartus. Ir tik tuomet paleisk vilkšunį", - visiškai teisingai samprotavo Šarūnas.

GRAŽINA