Komentaras
Tie Lietuvos Respublikos piliečiai, kurie jau pirmąją naujos kadencijos Seimo darbo savaitę ėmė zirzti iš nepasitenkinimo dėl vis dar nesibaigiančių postų dalybų parlamente, Vyriausybėje, ministerijose, apskrityse, turėtų nurimti bent jau dėl elementaraus supratimo ir padorumo.
Ne viskas iš karto. Greitai tik naminiai gyvulėliai savo reikalus sprendžia. Truputį kantrybės - ateis pagaliau ir Lietuvos eilė.
Ne viskas taip jau blogai. Net trys iš keturių valdančiosios koalicijos sutartį pasirašiusių partijų postų dalybomis jau yra patenkintos. Beliko mažmožis - Darbo partija.
Palyginkite: vienos parlamento opozicijai skirtos Seimo vicepirmininko vakancijos niekaip negali pasidalyti mažiausiai trys į ją pretenduojantys liberalcentristų frakcijos nariai - Raimondas Šukys, Petras Auštrevičius ir Gintaras Steponavičius. Ir tai - tik opozicija ir tik trys į vieną vietą. Tad ką kalbėti apie darbiečius, tarp kurių, anot Viktoro Uspaskicho, "šitiek kvalifikuotų ir kompetentingų žmonių!"
Politinių postų dalybos - tai vienas iš tokių keistų procesų, kur kompetencija ir kvalifikacija netikėtai gali stoti skersai gerklės. O tada jau, mielieji, sprendimų ir kompromisų logikos net neieškokite.
Antai, ligšiolinis socialliberalų švietimo ir mokslo ministras Algirdas Monkevičius (tos srities žmonės pripažįsta jį buvus vienu kompetentingiausių vadovų) dabartiniame postų dalybų mūšyje buvo ne tik išguitas iš pareigų, bet ir savo bendrapartiečių frakcijos valia negavo vietos net Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitete. Todėl dabar rūpinsis informacinės visuomenės plėtra. Ir nieko - sėdi ant Seimo laktos ramus, inteligentiškas, net nosim nesiurbčioja.
Su Darbo partija - kiek sudėtingiau. Ten kai kurie prieš rinkimus savo kišenes ir savo valdomų įmonių sąskaitas patuštinę partijos bičiuliai nuosava kvalifikacija ir kompetencija postų dalybose sugeba net savo lyderį į kampą užspausti.
O iš to kampo V. Uspaskichas, pasirodo, turi priėjimą prie Prezidentūros Daukanto aikštėje. Purpt, tenai nurūksta, o grįžęs visiems pasakoja, kad ekscelencijai nei kompetencija, nei kvalifikacija įspūdžio nedaro: ir atspėk, kuriam gi iš tiesų - ekscelencijai ar pačiam Darbo partijos lyderiui dėl tik jam žinomų priežasčių? Kas gi kitas iš darbiečių dar gali prisibelsti į Prezidentūros vartelius ir patikrinti?
Todėl ir praradimai neišvengiami. Šios savaitės viduryje iš V. Uspaskicho išgirdome tikriausiai visą dabartinę Lietuvą turėjusią pravirkdyti žinią: "Lietuva prarado galimybę Seimo vicepirmininku turėti Antaną Bosą".
Kadaise vienoje televizijos laidoje, kurioje tasai dabar Seimo vicepirmininku netapęs žmogus, apkaltintas neteisėtu kitų savininkų žemės užėmimu, nė nemirksėdamas aiškino už žemę nesumokantis dėl to, kad "be proto brangiai" už ją prašoma.
Todėl dabar ir pagalvojau: gal ir gerai, kad tuo vicepirmininku nebus - nespės prišnekėti visokių nesąmonių apie nuosavybės šventumą... Nors, ar man spręsti apie jo verslą, įtaką, pagaliau, sugebėjimą valstybiškai mąstyti, kai pats tik tekstus ir tesugebu rašyti.
Trumpai tariant, nenukabinkite nosies, gerbiamieji. Kad ir koks sunkus bei praradimų kupinas būtų postų dalybų procesas, viskas netrukus baigsis. Tikėkimės, kad ir kiti įtakingi darbiečiai, įskaitant ir kol kas iš Seimo į Vyriausybę, iš ministrų į parlamento vicepirmininkus, iš vicepirmininkų į komiteto vadovus vėtomą ir mėtomą Kėdainių merą Viktorą Muntianą, neliks paprasti parlamento eiliniai. Tada visi už tai nubalsuos ir raitosis rankoves Lietuvos darbams.
Ir apskritai - brangių kvepalų aromatas Seimo rūmuose sostinėje, pasirodo, gali išsisklaidyti vos per nepilną savaitę. Dar šios savaitės antradienį, pirmąją naujai išrinkto parlamento darbo dieną, rūmuose ant Neries kranto, galima sakyti, dvelkė iškilminga atmosfera: stilingi ponių parlamentarių kostiumėliai, nepriekaištingos ponų parlamentarų eilutės, iškilminga priesaika. Parlamento naujokai tądien buvo kiek pasimetę, tačiau pasitempę, it pirmąsyk mokyklos slenkstį peržengę pirmokėliai. O penktadienį - jau viskas kitaip: pamažėl "nykstantys" kaklaraiščiai, kai kur - net sniego baltumą prarandantys marškiniai ir klasikinius moterų kostiumėlius keičiančios kelnės.
Sunkūs darbai tėvynės labui ima niveliuoti visus. Juolab gyvenimo valdiškuose namuose ir norėdamas nepaslėpsi: kol buvusios kadencijos parlamentarai nespėjo išsikraustyti iš Seimo viešbučio, naujuosius maždaug už 200 litų per parą mokestį priglaudė "Karolinos" viešbutis. Žinoma, valstybės sąskaita.
Žadama, kad ateinančią savaitę jau viskas pagaliau stos į savo vietas: naujieji tautos atstovai turėtų gauti po mobiliojo ryšio telefono aparatą, modernų nešiojamąjį kompiuterį. O jeigu rinkimuose nedalyvavę ar juose pralaimėję jų pirmtakai elgsis žmoniškai ir spės išsikraustyti su dabar jau niekam nebereikalingais savo rakandais ir popieriaus kalnais, seimūnai pagaliau gaus ir savo darbo kabinetus.
Tie, kurie iki šiol Vilniuje neturėjo būsto, galės įsikraustyti į gyvenamuosius apartamentus Seimo viešbutyje. Ten, kur, kaip begėdiškai burba senbuviai, naktimis šiek tiek dreba sienos ir ne tik oras, bet ir visi baldai su drabužiais prasismelkia įkyriu automobilių išmetamųjų dujų aromatu. Tokia kadaise atrodžiusio genialaus architektūrinio sprendimo - viešbutį pastatyti virš vienos judriausių Vilniaus magistralių - kaina.
Po pirmosios savaitės posėdžiavimo ir Seimo naujoką ne taip jau paprasta nuo senbuvio atskirti. Tačiau kažkas vis dėlto pastebėjo: naujokas - tai tas, kuris retkarčiais dar vis susipainioja trejų Seimo rūmų koridoriuose ir iš pirmo karto neatspėja, į kurią gi pusę atsiveria tualeto durys...
Rytas Staselis
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą