Antai maisto gamintojai pasiėmimui iš namų, net malkų kapotojai, vilnonių kojinių mezgėjai ir tiekėjai ėmė didinti apsukas.
Tai eilinis įrodymas, kad tokios krizės, nors ir skausmingai, sprendžiasi ne valdžios pagalba, o nepaisant jos.
Valdžia, be abejo, pasirūpins ir ta žiniasklaida, kuri griebs bet kokią išėdą nuo valdiško stalo. Mat mūsų TV ir internetinės žiniasklaidos vadams (ne savininkams, kurie gyvena ne Lietuvoje) trūksta racionalaus egoizmo. Įsukinėdami panikos smagračius, paskubomis generuodami paspaudimus ir peržiūras, imdami pono davinį, šie žmonės sėda ant adatos.
Kai kiti verslai lenksis, tie paspaudimai ir reklaminių temų prasisukimai iš įprastų užsakovų - dings.
Nebus kam už juos mokėti. O štai valdžia ką nors numes. Už lojalumą ir pagyrimus bei adoracijas bet kokiai jos savivalei.
Už tai, kad nedrįsi kritikuoti to, kas tau duoda dozę, kuri tave veda kapuosna arba pririša, kaip šunį prie būdos, ir įpareigoja vizginti uodegą bei laižyti lenciūgą.
Ministerijos, kurios imasi kuruoti televizijų kanalus ir interneto portalus, rodo tiesų kelią į kreivų veidrodžių karalystę, kur melodingų amsėjimų užduotu ritmu ir taip buvo į valias. Europos Sąjungos projektų viešinimo pinigai jau ir taip oficialiai korumpavo žiniasklaidą. Dabartinės tendencijos ją tiesiog pribaigs.
Tad galimybių surast alternatyvą gali būti ne ką daugiau, nei tada, kai atskiri pasišventėliai platino „Katalikų bažnyčios kroniką“. Laisva mintis taps tokia pat užribine (mėgstama sakyti, „marginalia“) kontrabanda, kokią, kartu su namine degtine, kitados pristatydavo knygnešiai.
Ir be reikalo skundžiatės lietuviškos žiniasklaidos kokybe. Kiek yra likusių mūsų piliečių - skaitytojų ir žiūrovų, - norinčių mokėti už turinį? Kiek prenumeruojate leidinių? Atsakymą žinau: išsilaiko tegul iš reklamos ir viešinimų.
Na, tada skanaus - žiniasklaidinis batonas apatinėje lentynoje gal ir nebrangs. Tik greitai bus dar prastesnės receptūros.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą