Dienos komentaras
Eugenijus Gentvilas vėl keičia lyderį. Trečią kartą per pusantros Seimo kadencijos! Neveltui - liberalas.
Laisvos rinkos trubadūrai privalo žinoti, kad investicijų negalima laikyti kojinėje. Pabrango - parduok, atpigo - pirk. Liberalams lyderis - lyg lenta, kurią jie persimeta per rinkimų prarają, o perėję meta žemyn. Negi tampysi balastą?
Petras Auštrevičius liberalams jau trečia investicija į lyderį iš šalies. Žinoma, su sąlyga, kad ir Artūrą Zuoką laikysime tokiu - neidėjiniu charizmatiku, kuriam valdžia atiduota ne todėl, kad jis turi autoritetą partijoje, bet todėl, kad tauta jam nėra abejinga. Kas, kad šiek tiek suktas ir labai įžūlus, tačiau prie jo Vilnius suklestėjo!
Tų tautą jaudinančių charizmatikų arba tiesiog simpatiškų vaikinų nederėtų painioti su marazmatikais, nes pastarieji yra idėjiniai, nesimpatiški, tačiau sudaro bet kurios tradicinės partijos idėjinį branduolį.
Kadangi nesimpatiškų niekas į valdžią nerenka, tai ikipaksiniai liberalai smilko politikos pakelėje kaip provincijos "grietinėlė" prie uždarytos kaimo bibliotekos. Patys sau labai autoritetingi, labai idėjiniai, pakankamai pigūs, bet absoliučiai neįdomūs masėms.
Tokie, kaip Lauras Bielinis ar kuris nors kitas "lopatologas". Tokį pamatęs televizoriuje iškart žinai, ką daryti: perjungti kanalą.
Tikri liberalai populiarumo niekada nesivaikė, ir tas viešosios opinijos niekinimas kartais tampa panašus į savotišką iškrypimą. Juk ne kas kitas, o būtent liberaliai nusiteikę jaunuoliai (iš tų, kurie kaip ginklą naudoja tualetinį popierių) siūlė katalikiškoje ir konservatyvioje Lietuvoje įteisinti gėjų santuokas. Idėjiniams liberalams toks jų jaunimo antipopulizmas - lyg balzamas ant nuo šnekų ir atšiaurios tikrovės suskirdusių lūpų.
Na, o tai, kad šis dvasinis elitas turi paklusti tokiems, kaip Rolandas Paksas, A. Zuokas, o dabar - jau ir P. Auštrevičius, yra tik skaudus liberalų kompromisas su tauta. Idėjiniai žmonės labai skaudžiai išgyvena tą dramą. Jie juk viską žino, yra daug pranašesni už visą tą liumpeną su balsavimo teise. Tačiau autoriteto jie neturi - nors į alkūnę įsikąsk (beje, jei įsikąstų, tai gal ir atkreiptų į save dėmesį - juk juokinga)!
Tačiau jie savimi tautos nelinksmina, tiesiog kasmet patiria pasitenkinimą nugalabydami vis naują favoritą. Ir jeigu P. Auštrevičius mano, kad sulig juo ta tradicija pasibaigs, tai tegu jis galvoja iš naujo. Tai ne asmeniška, nes tai - ritualas. Favoritas dažniausiai paskelbiamas kriminaliniu nusikaltėliu, kuris partijai yra tikra žaizda, jis yra viešai aptalžomas, o tada išvejamas laukan.
Ach, Petrai, jeigu manai, kad A. Zuoką meta dėl to, kad jis - susitepęs, tai esi laimingas žmogus..., nes nežinai, koks tu būsi nelaimingas, kai baigsis ir tavo galiojimo laikas. Nueik į "Maksimą", Petrai, ir ant visko, ką galima pirkti, rasi tą datą. Visų pirkinių laikas - ribotas.
A. Zuokas tiesiog pasiankstino savo egzekuciją, nes ėmė elgtis įžūliai su tuo, kuris jį iškėlė, - su E. Gentvilu. Atėjus terminui, sugalvojo jį prasitęsti sau įprastu būdu - akiplėšiška ataka. Pareikalavo, kad liberalų idėjinis vadovas susimokėtų partijai už tai, kad buvo išrinktas į Europarlamentą. Įžūlu! Tačiau ar įžūliau nei visi tie reikaliukai su "vaiduokliu" Vilmantu Drėma?
O gal P. Auštrevičius kiša galvą į kilpą, nes mano, kad persisotinę egzotiškų lyderių liberalai dabar nori išmėginti vieną nekaltą? Irgi gali būti. Tačiau tuomet keisis tik aukojimo apeigos. O kad aukos - tai faktas.
Rūta Grinevičiūtė
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą