Ne į elektroninę bankininkystę, bet į elektroninį piliečių kalėjimą

Ne į elektroninę bankininkystę, bet į elektroninį piliečių kalėjimą

Elektroninę bankininkystę liaupsina įtari valdžia. Matyt, įsitikinusi, kad dauguma piliečių susiję su šešėline ekonomika. Nors dauguma piliečių su ja visai nesusiję. Be to, elektroninę bankininkystę liaupsina komerciniai bankai. Nes klientas, galutinai sulindęs į tą elektroniką, yra visiškai neapsaugotas nuo banko didinamų tarifų. Klientas jau neturi kur dėtis. Pasirinkimo laisvė - nulinė. Tad elektroninė sistema, nesvarbu, kad euforiškai akcentuojamas jos pažangumas, yra sukurta vadovaujantis pačiais žemiausiais žmonijos instinktais. Godumu ir įtarumu. Godumas skatina suvaryti klientus tik į elektroninę erdvę. Nes taip bankams pigiau. Įtarumas skatina įsivaizduoti, kad visi Lietuvos piliečiai yra užsislaptinę aferistai. Nes taip valdžiai manyti paprasčiau. Nereikia nuklysti į poetines smulkmenas. Tad žmones jau baigiama kaip bandą suvaryti į virtualų elektroninį kalėjimą. Kur neva laisvas individas tampa visiškai peršviečiamas. Kad nė vienas centas neprasprūstų pro šalį. Prievaizdai žinotų, kokios jo pajamos, išlaidos. Kiek pilietis perka varškės. Kokius vartoja vaistus, kur atostogauja. Nes visas piliečio gyvenimas jau atsispindi elektroninėse sąskaitose.

Visos valstybės neapsieina be prievaizdų. Nes valstybė - tai piliečių susitarimas, deleguojant tam valstybe vadinamam dariniui tam tikras funkcijas. Tarkime, piliečiai moka mokesčius, kad valstybė atliktų „nakties sargo“ funkciją. Tačiau ko verta mūsų demokratinė valstybė, jei sargo, prievaizdo funkcija perleidžiama komerciniams bankams. Juolab užsienietiškiems. Neįrašytiems į šalies Konstituciją. Būtent jie žino apie mus daugiausiai. Ir tos žinojimo ribos vis plečiamos. Kol kas dar negali patikrinti, kiek turime šlamančių piniginėse. Bet viskas daroma, kad mus galutinai per savo rentgeną peršviestų. O peršvietus žmones, lygiai taip pat tampa peršviečiama ir jų valstybė. Ne kažkokioms užsienio spec.tarnyboms. Tarptautiniams komerciniams bankams.

Ar tikrai to norime? Ar tokie valstybės bei jos piliečių būviai ir būtys tikrai saugūs ir nė kiek nepažeidžiami? Aišku, ne. Kai eilinis žmogus per daug atsiveria, jis irgi tampa daugiau pažeidžiamas. Su valstybėmis atsitinka taip pat. Tad gal neskubėkime strimgalviais nerti į absoliučią elektroninę bankininkystę. Jei dar turime bent kiek atsargumo.

Pasaulyje nėra visai saugios elektronikos. Ją kasdien atakuoja „hakeriai“, virusai, elektros iškrovos. Nevirtualūs pinigai patikimesni. Kažin, ar dabar Luhansko civiliai atsiskaitinėja banko kortelėmis. Ir kažin ar Gazos gyventojai, norėdami nusipirkti duonos ar pasprukti į saugesnę vietą, patikimiausia saugumo paslauga laiko kompiuterį. Per suirutes to daikto net neatsikąsi.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder