Dienos komentaras
Veikėją, į Lietuvos politinę terminiją įvedusį naują sąvoką - "tradicinės partijos", veikiausiai vertėtų uždaryti į požemį, prirakinti grandinėmis prie akmeninės sienos ir leisti, kad ant jo išskusto pakaušio lašas po lašo kapsėtų šaltas vanduo.
Kai kurie istorikai tvirtina, kad toks kankinimo būdas - vienas žiauriausių viduramžių istorijoje.
Sakysite, kam, aptariant politinę terminologiją, staiga prireikė tokio ekskurso į viduramžius? Taigi dėl tos priežasties, kad mūsų politikų, o kartais ir viso elito veiksmus galima vertinti kaip vandens lašinimą ant paprasto piliečio pakaušio. Lašinimą, įsivaizduojant, kad varvinama ant runkelio, o ne ant žmogaus galvos.
Galima nujausti, kad "tradicinėmis", matyt, turėtume laikyti tas politines jėgas, kurios visai nesenai žūtbūtinai kovėsi prieš Rolandą Paksą, aktyviai pasisakė už jo apkaltą, o dabar kaip velnias kryžiaus bijo populiarėjančios Viktoro Uspaskicho Darbo partijos.
Tačiau kaip tokiu atveju vertinti dar vieną ekskursą į praeitį: bent prieš kelerius metus dauguma politikų lote lojo ant dabartinio Seimo pirmininko Artūro Paulausko ir jo bendrapartiečių, zujusių per Lietuvą prašmatniai išmargintu autobusu ir žadėjusių: "Nusipelnėme gyventi geriau". Tąsyk juos visi vadino populistais. O konservatoriai suvis burnojo, kad tokie lyderiai šaliai - amžiais nenuplaunama gėda. Ar jau pamiršome?
Šiandien A. Paulausko Naujoji sąjunga, kitaip nei V. Uspaskicho Darbo partija, priskiria save prie "tradicinių partijų". Dar daugiau - kviečia kitus burtis į "antipopulistinį frontą"...
Tik velniškai įdomu tai, kad dabar formuojama paulauskininkų rinkimų sąrašo viršūnėlė visiškai nepanaši į buvusią prieš ketverius metus: A. Paulauskas, Vilija Blinkevičiūtė, Antanas Valionis, Artūras Skardžius, Algirdas Monkevičius...
O kur Rolandas Pavilionis? Pas R. Pakso libdemus. O kur Gediminas Dalinkevičius? Pas Algirdo Brazausko socdemus. O kur Egidijus Klumbys? Pas Seimo "mišrūnus". O kur Janė Narvilienė? Jau pas Kazimierą Prunskienę - Naujojoje demokratijoje. O kur Aleksandras Poplavskis? Vėl gi - pas R. Pakso libdemus.
Ar ne per daug nuobirų per ketverius metus iš "tradicinės" partijos viršūnės? Ar po to ji gali vadintis "tradicine"?
Tūlas politikas pasakys: perbėgėliai - visų partijų problema, tad ir išvadų pagal šį kriterijų daryti nevalia. Pridurs: "tradicinės" - tai tos politinės jėgos, kurios gyvuoja vos ne nuo pat Sąjūdžio ar nepriklausomybės atkūrimo. Bet kaip tada su Vytauto Šustausko Laisvės Sąjunga, kuriai - daugiau nei dešimtmetis. Ar tai taip pat jau "tradicinė" partija?
Na, gerai, pastarasis pavyzdys kai kam pasirodys perdėm odiozinis. Tada - kaip gi su centristais, susibūrusiais prieš 12 metų? Kurie iš jų tikrieji ir "tradiciniai": tie kurie dabar jau su liberalais susijungę, ar tie, kur koja kojon ištikimai žengia kartu su vienu iš partijos įkūrėjų Romualdu Ozolu, dabar Nacionaline centro sąjunga pasivadinę?
Į "tradicines" taiko ir krikdemai. Bet - po velnių - kurie: "tradiciniai" Algirdo Saudargo ar Kazio Bobelio, Petro Gražulio ar "modernieji" Vytauto Bogušio? Koaliciją su konservatoriais sudariusieji ar flirtuojantieji su K. Prunskienės Naująja demokratija? Liūnas! Liūnų liūnas!
Na, o socdemai? Kas galėjo pagalvoti, kad prieš kokius aštuonerius metus tuometiniai socialdemokratai ir LDDP apskritai gali susišnekėti? Kiek vertos vien tik Vytenio Andriukaičio ir Aloyzo Sakalo dėtos pastangos neįsileisti LDDP į pasaulinį Socialistų internacionalą! O dabar, žiūrėk, kokia meilė: iš dviejų - kone monolitinė socdemų partija. "Tradicinė"? Tik nežinia, ko tasai Arvydas Akstinavičius, su savo socialdemokratais dutūkstantininkais likęs už monolito borto, vis dar zirzia ir kalba apie kažkokias socialdemokratines tradicijas.
Atrodo, aiškiausia būtų su konservatoriais: Atgimimo lopšys, Sąjūdis, Landsbergis, "Lietuva, Tėvyne mūsų"... Stop. Bet juk ir Gediminas Vagnorius, dabar nuosaikiuoju konservatoriumi pasivadinęs, kažkada taip taip pat buvo "Lietuva"... Gal ne tokia didelė, gal ne pirmo numerio. O kur dar sparnuotasis berniukas R. Paksas - vienu metu net šalies premjeru buvęs ir konservatorių valdybai pirmininkavęs? Arba Vidmantas Žiemelis su Laima Andrikiene? Tiesa, pastaroji, pajutusi iš kur pučia "tradicijų" vėjas, prieš pat Europarlamento rinkimus suskato sugrįžti į šeimą - dabar keturmetį Briuselyje sėdės ir vargo nematys. Konservatyviųjų "tradicijų" vardan.
Štai ir viskas - šnipštas. Tiek ir tų "tradicijų". Iš tiesų, kaip bebūtų gaila, kol kas Lietuvos politinių partijų kelrodis buvo ne tradicinės ideologinės vertybės, o asmeninės ambicijos ir konformizmas. Gal dėl to į STT nagus įkliuvusių "Rubicon group" vadovo Andriaus Janukonio "klientų" sąraše - veikėjai, atstovaujantys visam politiniam spektrui.
Praeis rinkimai, dar viena ketverių metų Seimo kadencija, ir viduramžių rūsį su kapsinčiu ant pakaušio vandeniu galėsime prisiminti, kai apie "tradicinių" partijų vertę ir svarbą prabils nebe A. Paulauskas, o V. Uspaskichas.
Rytas STASELIS
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą