Mums rašo
Atviras laiškas Arūnui Valinskui
Puikiai prisimenu pajūrio krašte vykusio renginio su kerinčiu pavadinimu "Neringos vėtrungės" gimimą, jo raidą, klestėjimo ir paskutiniuosius, 1993-uosius, gyvavimo metus.
Tai buvo vienas pirmųjų ir gražiausių ano dešimtmečio pradžios pramoginių muzikos renginių. Tai buvo (ir išliko) vienintelė Lietuvoje kasmetinė šventė gražiausiame šalies kampelyje Nidoje, rengiama vasaros sezono atidarymo metu, į kurią patys atlikėjai veržte veržėsi, beje, puikiai žinodami, kad šiame festivalyje nebus mokamas joks honoraras. Kito tokio renginio Lietuvoje nėra lig šiol.
Ilgainiui pramogų verslo banginis Arūnas Valinskas tyliai perėmė šį renginį ir viskas atsistojo į savo laikmečio tradicines komercines vietas: renginys prasiplėtė, honorarai išpampo, - duoklė Neringos kraštui ir visai Lietuvai per televizija garantuota. Kur čia pasikonkuruos dar nuo sovietmečio išlikęs tikrasis nuoširdumas su piniginių pramogų fabrikėliu! Yra kaip yra, nėra reikalo vynioti į vatą.
Tik va, pažaidė Valinskas septynetą metelių, prispaudė savo pirštų atspaudų Nidos alėjoje ir... pavargo. Po to keletą metų vietoj šio gražaus festivalio buvo leista šeimininkauti bet kam.
Tačiau 2003-aisiais, lygiai po 10 metų "Vėtrungių" pertraukos, Nidos kultūros centras vėl sutiko atgaivinti šį seną, turintį gilias ir gražias tradicijas Lietuvos ryškiausių žvaigždžių ir jaunimo grupių festivalį su tuo pačiu nostalgišku pavadinimu. Šventė buvo tikrai nuostabi. Tačiau tai, matyt, nepatiko A. Valinskui, ir jis jau kitais metais vėl užsikariavo savo vietą po Nidos saule.
Ačiū Dievui, nuo visų organizatorių pretenzijų nenukenčia nei atlikėjai, nei Nida, nei visa dainuojanti Lietuva. Be to, Nida per daug garbus kraštas, kad ją galima būtų paversti varžytuvėmis ar net mūšio lauku. Tik va, gaila, kad A. Valinskas, naujasis dainininkų festivalio šeimininkas, taip kaprizingai atmeta gražų, laikmečio patikrintą tradicinį pavadinimą "Neringos vėtrungės". Juk nereikia būti Lomonosovu, kad suprastum, jog tiesiog būtina perimti visa, kas buvo geriausio ant šių pamatų sukurta: ir festivalio pavadinimas, ir A. Šabaniausko premijų laureatų vakaras, ir naujojo solenizanto vainikavimas (juk taip buvo!); išplukdyti senąją "Raketą" iš Kauno prieplaukos ir suvežti dalyvius į renginio vietą (juk taip buvo!); galiausiai dalyvių ir rengėjų VIP-ai turėtų virsti šiltos bičiulystės vakaru, o ne buhalteriniu honorarų paskaičiavimu. Tada bus šventė. O dabar vėl grįžtama prie kažkokio šalto akmeninio štampo, jau pradedant pavadinimu: "Nida 2004", po to "Vilnius 2005", "Pakruojis 2006" ir panašiai. Mano galva, jei fantazijos netrūksta surengti respublikinio lygio renginį su aukšto lygio atlikėjais, sodriu scenarijumi, prabangia scenografija, įgarsinimu ir kita atributika, tai tokiam įvykiui tikrai nesunku surasti poetiškesnį pavadinimą nei tiesmukiška geografinė atžyma.
Ar aš neteisus, Arūnai Valinskai? Neverta atmesti gražaus pavadinimo "Neringos vėtrungės", kurį Jums ir visai Lietuvai dovanoju iš visos širdies. (Prašau patikėti, tam turiu teisę, nes pats buvau prie šio pavadinimo kūrimo ištakų dar 1984 m. dirbdamas LR moksliniame metodiniame kultūros centre.)
Tas pavadinimas iki šiol sukelia ypatingą nostalgiją ir atlikėjams, ir įvairaus amžiaus šios muzikos gerbėjams. Tai - kaip geras išlaikytas vynas, visuomet laukiamas ant šventinio stalo.
Tiesa, laikydamasis šiokių tokių prietarų, negaliu to vardo dovanoti už dyką. Garsink jį įsigijęs už 1 litą. Aš tą litą įsirėminsiu ir dar anūkams priminsiu, koks jautrus ir kilnus buvo tas Arūnas Valinskas.
Viliuosi, kad šis simbolinis sandėris bus maloniai priimtas, įvertintas ir užtvirtintas jau kitų metų Neringos vasaros sezono atidarymo metu. Gero jums vėjo, "Neringos vėtrungės"!
"Neverta atmesti gražaus pavadinimo "Neringos vėtrungės", kurį Jums, pone Arūnai Valinskai, ir visai Lietuvai dovanoju iš visos širdies", - siūlo ilgametis "Neringos vėtrungių" organizatorius ir režisierius Andrius Kairys
Andrius KAIRYS, ilgametis "Neringos vėtrungių" organizatorius, režisierius
Rašyti komentarą