Papildydamas jau Facebook ir kitose internetinėse svetainėse dar negausią fragmentišką informaciją apie 2018 m. rugsėjo 29 dieną Nidoje vykusią bėgimo šventę, pavadintą „19-as tarptautinis Nidos pusės maratono bėgimas“, lakoniškai ir nestandartiškai pateiksiu tik dalelę savo įspūdžių ir kai kuriuos pastebėjimus, kurie galbūt pasitarnaus ir bėgimų istorijai bei bėgikams planuojant savo startus. Be to, reikia pabrėžti, kad paskutinį rugsėjo šeštadienį Nidoje vykęs tradicinis smagus bėgimo mėgėjų renginys, kuriame dalyvavo ir žinomų profesionalų, vainikavo testuotų maratonų ir pusmaratonių 2018 metų sezoną Lietuvoje. Gamta taip pat nepašykštėjo rudeniškai gražaus saulėto oro. Per bėgimus nebuvo sinoptikų prognozuoto lietaus. Jis nulijo anksčiau ir palaistė Nidos gatves bei prie Baltijos jūros nusitęsusį dviratininkų ir pėsčiųjų taką, kuriuo renginio savanoriai atitvarais nužymėjo ir spalvotomis juostomis numarkiravo dalį pusmaratoniui ir 5 kilometrų distancijai skirtos trasos, naktį ir prieš auštant...
Ką tik praėjęs tarptautinis pusės maratono bėgimas Nidoje vyko jau devynioliktą kartą. Ir visų tų renginių organizatoriumi ir rėmėju buvo nidiškis Aurelijus Armonavičius. Per tą laiką jam padėjo įvairūs rėmėjai, bėgikais buvę teisėjai, savanoriai iš Kaišiadorių rajono, Kauno ir kitų Lietuvos vietovių ir nuolatiniai ar kelių Nidos rudens bėgimo renginių pagalbininkai, tarp jų – ir Neringos savivaldybės merai, kaip ir dabartinis nuoširdus bėgikų draugas Darius Jasaitis. Iškart galima paminėti, kad šiemet savivaldybės tarybos sprendimu rugsėjo 28-osios pavakary ir kitos dienos rytą su lengvaisiais automobiliais įvažiuojantiems į Neringą nereikėjo mokėti rinkliavos mokesčio. Bėgikų saugumą tose vietose, kuriose pusmaratonio trasa kirto magistralę, vedančią į Karaliaučių (Kaliningradą), ir mieste, užtikrino iš Klaipėdos atvykę keli policijos ekipažai.
Neringos miesto bėgimo šventės programoje buvo ne tik pusmaratonio bėgimas, bet ir trumpesni nuotoliai. Kiti renginio dalyviai bėgo jau minėtą 5 kilometrų distanciją, o jauniausi bėgikai – 2 kilometrus arba 500 metrus. Tokių bėgikų buvo beveik 400. Pusės kilometro distanciją pirmi įveikė Emilija Kripaitė ir Augustas Jakštas (abu gimę 2007 m.). Dviejų kilometrų trasoje greičiausi buvo iš Kaišiadorių rajono atvykę jaunuoliai – Agnė Biriukaitė (gim. 2004 m.) ir Justas Kazlauskas (gim. 2001 m.). Penkių kilometrų bėgimą laimėjo Klaipėdos „Maratono“ klubo narys dvidešimtseptynerių metų Nerijus Ruzveltas (jo laikas – 16 minučių ir 59 sek.), keliomis dešimtosiomis sekundžių aplenkęs savo bendraklubį Augustą Jakubyną (gim. 1989 m.) ir kaunietį Justą Medišauską (gim. 1984 m.). Tarp merginų ir moterų 5 km ratą greičiausiai įveikė Vilniaus bėgimo klubo narė trisdešimt dviejų metų Ramunė Petrulytė (20:59). Nuo jos tik viena sekunde atsiliko aštuoniolikmetė Simona Sendrevičienė (Šiaulių sporto gimnazija). Trečią vietą užėmė Klaipėdos „Maratono“ klubo narė Viltė Čiapienė (gim. 1992 m.).
Visgi didžiausio žiūrovų ir savo artimųjų palaikyti atvažiavusių giminaičių bei draugų dėmesio susilaukė keturi ratai, kuriuos įveikė pųsės maratono bėgikai. Jų galutinis laikas buvo fiksuojamas nubėgus 21 km 98 m. O iki finišo teisėjai, renginį aptarnaujantys savanoriai ir žiūrovai pusmaratonio dalyvius galėjo matyti net keturis kartus, kertančius finišo juostą tik pradėjus bėgti ir įveikus mažiau nei 100 metrų, taip pat – pirmą, antrą, trečią ratus.
Pernai pusmaratonį Nidoje įveikė 349 bėgikai (2016 –292, 2015 –232, 2014 – 242). O šiemet Taikos gatvėje prie savivaldybės aikštės 21 km 72 m distancijos finišo juostą kirto 326 pusmaratonininkai. Kelios dešimtys moterų ir vyrų arba neįveikė to ilgo nuotolio, arba dėl įvairių priežasčių neatvyko į Nidą ir nestartavo (kai kurie iš jų sumokėję nemažą registracijos mokestį, kuris buvo diferencijuotas pagal pinigų mokėjimo laiką). Tad bėgikų ir juos palaikiusių žiūrovų ir šiemet Nidoje buvo kaip visada daug. Ir jie rinkosi į tradiciškai saulėtąją Neringą, nes toks palankus bėgti ir su artimaisiais bei draugais praleisti laiką čia būna beveik visada per „Tarptautinį Nidos pusės maratono bėgimą“.
Į Nidą iš Vilniaus atvykau jau penktadienį dviem transporto priemonėmis: patogiu rytiniu Vilniaus – Klaipėdos traukiniu, iš kurio spėjau ateiti į Klaipėdos autobusų stotį, kur jau stovėjo išvykti į Nidą pasiruošęs ekspres autobusas, atvykęs iš Kauno... .Tai buvo mano trečioji viešnagė Nidoje su tikslu bėgti tą 21 kilometro su trupučiu nuotolį. Pernai, be to, buvau atvykęs dar viena diena anksčiau nei 2014 metais ar šiemet. Juk yra ką pamatyti Nidoje ir ne sezono metu...
Dauguma Nidos bėgimo šventės dalyvių taip pat atvyksta į rudenėjančia Neringos sostinę išvakarėse. Taip geriau pajusti Nidos pulsą, stebėti, kaip dvigubėja bei trigubėja Neringos sostinėje žmonių, jų atsipalaidavimą ir žavėjimąsi gamta ir pačia Nida. Pasigrožėti pagausėjusiu jos gulbių, plaukiojančių įlankoje, pulkeliu... Tad yra ką veikti ir tuo metu, kai Nidos giles ir kaštonus baigiantys išbarstyti ąžuolai ir kaštonų medžiai pradedu nusimesti ir savo lapus. Juolab kad atsiimti bėgikams tekusius numerius irgi pagal nusistovėjusią tradiciją galima atsiimti jau bėgimo išvakarėse, vakare – iki pat dešimtos valandos. Tokiu atveju bėgimo dieną užtenka atvykti į starto vietą tik prieš savąjį bėgimą ir šiek tiek pasimankštinti ir apšilti. Be to, paskutinį kartą metų pabaigoje pagausėjančio svečių būrio laukia ir dar tebeveikiančios jaukios Nidos kavinės, kurių daugelis išsiskiria specifine žvejų miestelio architektūra ir interjeru.
Penktadienio pavakarį teko pasikalbėti su pagrindiniu renginio organizatoriumi ir vykdytoju (bei rėmėju) – nidiškiu Aurelijumi Armonavičiumi bei jo „dešiniosiomis rankomis“ Arminu Kavaliausku (atvykusiu iš Žiežmarių miestelio), kuriam priklauso tradicinė atsakinga vyriausiojo teisėjo pozicija, ir daug nematomo darbo prieš bėgimą ir renginio metu atliekančia Sofija Armonavičiene. „Karšta“ buvo ir renginio komunikacijos atstovui Tadui Kavaliauskui, per kurį ėjo bėgikų numeracija ir kitas elektroninės informacijos srautas. Bėgimo išvakarėse tie žmonės su pagalbininkais savanoriais prie numerių išdavimo stalų ilgai vakarojo, nes paskutiniai bėgikai numerius spėjo atsiimti apie dešimtą valandą. Įdomu buvo stebėti su tėvais į kultūros ir turizmo informacijos centrą „Agila“ ateinančius berniukus ir mergaites. Jie buvo užregistruoti į 500 ir 2 km bėgimus. Su numeriu gaudavo ir maišelį su dovanėlėmis, kuriomis daugelis čia pat labai džiaugdavosi, rodė mamai ar tėčiui. Paskutiniai bėgikai į Nidą atvyko bėgimų dienos rytą. Tarp jų buvę kai kurie vilniečiai ar atvykėliai iš pietų ar Aukštaitijos šiaurės rytinės dalies nakvojo pas draugus Klaipėdoje ar netoli jos. Visgi ne tokia jau maža ta mūsų Lietuva...
Bėgimo renginio išvakarėse ne tik atsiėmiau savo numerį, pabendravau su keliais šių metų „Tarptautinio Baltijos kelio bėgimo Vilnius–Rygą–Talinas“, kuriame teko ir man bėgti, bendražygiais ir kitais pažįstamais bėgikais, atvykusiais į Nidos pusmaratonio dalyviais. Įdomu buvo pasėdėti ir Nidos pusmaratonio savanorių instruktaže, kuris vyko vėlai vakare. Jo metu renginio vadovas A. Armonavičius ir vyriausiasis teisėjas A. Kavaliauskas paskirstė teisėjams ir trasų savanoriams rytdienos užduotis ir davė paskutinius nurodymus. O paskui organizatorių komanda fotografavosi bendrai nuotraukai. O mačiau, kaip po lietingo rugsėjo 29-osios ryto anksti Nidos centrinėje dalyje dygo spalvingos palapinės ir stoginės, o gatvėje jau stovėjo starto-finišo vartai ir bėgimo trasos atitvarai. Pirmiausia bėgo vaikai. 5 km nuotolio bėgikams startas buvo duotas paskiausiai, jau finišavus daugumai pusės maratono bėgikams.
Mano akimis žiūrint, renginio organizacija veikė kaip gerai dirbantis ar bent neblogai suteptas prietaisas. Bėgant 21 km 98 m distanciją užteko dviejų policijos ekipažų reguliuoti eismą ten, kur bėgimo trasa kirto plentą Karaliaučius–Smiltynė. Kadangi trasa buvo neklaidi ir daugumai dalyvių jau gerai pažįstama, joje savanorių daug nereikėjo. Jiems teko pabudėti vienoje dviračių tako vietoje netoli Baltijos jūros ir dar keliose pačios gyvenvietės punktuose. Tarp pastarųjų be pusmaratonio finišo pozicijos bene buvo ir vieta, kurioje bėgikai, įveikę eilinį ratą, galėjo atsigaivinti vandeniu, tonizuojančiu gėrimu ar suvalgyti banano gabalėlį. Keli savanoriai buvo pasitelkę dviračius. Vienas jų buvo pusmaratonio trasoje pirmaujančio bėgiko vedliu.
Minėtos „Agilos“ salėje vyko tik oficialiosios bėgimo šventės baigiamasis veiksmas, nes daugelis bėgikų ir su jais atvykusių Nidos svečių neskubėjo palikti svetingos Neringos, ir liko, vėlgi – tradiciškai, nakvoti (juk kita diena – sekmadienis). Kad galėtų pasitikti kitoje Kuršių marių pusėje tekančią saulę, dar kartą nueiti prie marių įlankos ant savo akmeninio suolo su gitara sėdinčio Vytauto Kernagio–Beno skulptūros, aplankyti sodybos kieme įrengtos Gintaro galerijos ekspoziciją, užlipti į Parnidžio kopą, apžiūrėti kitus kultūros ir gamtos paminklus, ar per pušyną nueiti į ištuštėjusį Baltijos jūros paplūdimį...
Bet prieš tai, šeštadienio pavakarėje, „Agilos“ salėje pylėsi dovanos ir medaliai kaip iš gausybės rago... Čia apdovanojimus gavo ir 5 kilometrus greičiausiai įveikusios moterys ir vyrai bei pusmaratonio įvairių amžiaus grupių prizininkai (vaikams ir kitiems jauniems bėgikams saulės nutviekstoje aikštėje apdovanojimai buvo įteikti anksčiau).
Kaip ir pernai, šiemet Nidos pusmaratonį laimėjo prityręs bėgikas Justinas Beržanskis (gim. 1989 m.) Jo laikas – viena valanda aštuonios minutės ir 39 sekundės. J.Beržanskis beveik penkiomis minutėmis aplenkė antroje vietoje likusį kitą ilgųjų nuotolių bėgimo meistrą – Aurimą Skinulį (gim. 1982 m.). Trečias buvo Remigijus Šnioka(gim. 1984 m.), atsilikęs dar dvidešimčia sekundžių. Tarp visų 2018 m. Nidos pusmaratonininkų net šešta buvo Milda Eimontė, J. Beržanskio bendraamžė. M. Eimontės laikas – 1:16:22. Nuo jos moterų bėgikių elito įskaitoje beveik keturiomis minutėmis vėliau finišavo Dvelina Miltenė. Dar po dviem minutėm ilgiau 21 km 72 m trasoje užgaišo Lina Kiriliuk iš Šiaulių universiteto.
Ne elito bėgikai dalinosi apdovanojimus įvairiose amžiaus grupėse. Išskirtinas penkiasdešimtmečių grupėje (V–50) pirmąją vietą užėmusio Adomo Jakšto iš Lietuvos sporto universiteto rezultatas – 1:18:45. Tarp visų maratono dalyvių jis buvo devintas. Tarp tų, kuriems buvo tarp 45 ir 50 metų (V–45), pirmavo vilnietis Edvardas Junda. V– 40 grupėje pirmosios vietos apdovanojimus pelnė Linas Selianikas. Tarp V– 40 vyrų pirmas buvo Kauno bėgimo mėgėjų klubo narys Alfonsas Kazlauskas. V–20 amžiaus grupėje nugalėtojo prizą atsiėmė Egidijus Lesvinčiūnas (Alytaus bėgikų klubas „Dzūkija“). Veteranų V–60 tarpe pirmavo Mindaugas Dinda (Žiežmarių bėgimo klubas „Kertus“). Septyniasdešimt ketverių metų Romas Jasinskas vyriausių bėgikų amžiaus grupėje (V–70) buvo pirmas su geru laiku – 1:52:22. R. Jasinskas nedalyvavo tik keliuose iš devyniolikos Nidos pusmaratonių. Jis, beje, 1948 m. tremtinys, iš gimtojo Biržų krašto atsidūręs su tėvais Irkutsko srityje būdamas vos ketverių metų. Dabar atstovauja Kauno bėgimo mėgėjų klubui. Tarp, ypač vyresnio amžiaus grupėse, moterų konkurencija buvo mažesnė, nes jų buvo nedaug. Pažymėtinas Vilijos Domašickienės rezultatas – 1:37:58 – M–55 amžiaus grupėje. Ji bėgo gerokai greičiau už atitinkamai M–50, M–45 ir M–40 amžiaus grupių suvestinėse pirmavusias Audronę Borusienę (Kauno BMK), Dina Bulgakovienę ir Eglę Galimovienę (Jonavos bėgimo klubas).
Savotišku Nidos pusmaratonio didvyriu galima vadinti bėgiką iš Pasvalio (bėgimo klubas „Vėtra“) Kazimierą Stankevičių. Jis dalyvavo visuose devyniolikoje pusmaaratonio bėgimų. K.Stankevičiui jau 86-ešeri (gim. 1942 m., kai Lietuvoje šeimininkavo Vokietijos naciai). Nebuvo paskutinis ir 2018 m. pusmaratonio distancijoje.
Savo amžiaus grupėje ((V–65) pirmosios vietos maišelį su renginio rėmėjos dovana (Adidas kuprine) pelniau ir aš, o mano laikas buvo geresnis nei per ankstesnius Nidos pusmaratonius. Apdovanojimą akimirką kartu su manimi „Agilos“ salės scenoje, greta Neringos mero ir A. Armonavičiaus stovėjo ir bėgimo veteranas mano bendraklubis Algimantas Kartočius. Beje, atvedęs mane į „Šviesos karių“ klubą 2015 metais. Įdomu, kad į 2018 m. Nidos bėgimo šventę iš Vilniaus jis atvyko su dukterimi Audrone Urbonavičiene ir triskart Lietuvos karatė čempionu bei Lietuvos karatė federacijos prezidentu Arūnu Martinkevičiumi. Pastarasis, kuris, galima sakyti, debiutavo kaip bėgikas (V–50 amžius grupėje) ir pusės maratono trasą įveikė bėgdamas kartu su Algimantu. O šiemet pradėjusiai bėgioti Audronei tėvas Nidoje leido bėgti tik 10 km. Kitą dieną (rugsėjo 30-ją) jie visi trys dar bėgo Kretingos miesto bėgimo šventėje, kur distancijos nuotolis, tiesa, buvo trumpesnis...
Taip pat buvo apdovanoti greičiausi bėgikai pagal kitas lengvosios atletikos klasifikacijas. Nidoje surengtame Lietuvos pusės maratono bėgimo čempionate pirmavusieji gavo ir dar po vieną ar du apdovanojimus.
Nidos pusmaratonis ir šiemet buvo įtrauktas į Lietuvos bėgimo mėgėjų asociacijos vykdomos bėgimų serijos suvestinę (bėgimo klubų ir individualioje įskaitoje). Beje, iš Kauno atvykęs ir asociacijos prezidentas Vidmantas Dobrovolskas nebuvo tik garbės svečias. Jis bėgo 21 km 98 m ir geru laiku įveikė distanciją. Tarp pusmaratonio bėgikų buvo ir keli mano „Šviesos karių“ klubo nariai. Tai be jau minėto A. Kartočiaus pastarųjų metų nuolatiniai Nidos 21 km 98 m bėgimo dalyviai Vidmantas Ložys , Egidijus Navickas, Tomas Piliponis, Rimantas Butkevičius, Jurgita ir Marius Turuliai (trumpesnę distanciją bėgo ir jų sūnus), Jurijus Dorofejevas. Malonu buvo dar kartą pabendrauti su kauniečiais, pasvaliečiais Jurgita Packevičiene ir Zenonu Balčiausku, vilniečiais Birute ir Algirdu Striūkais, Rolandu ir Arnoldu Siliais, kauniečiais Arūnu Kontrimu,Tomu Boza ir kitais bėgikais, su kuriais anksčiau teko kartu bėgti daugelyje Lietuvos miestų... Rezultatų suvestinėje mačiau ir tarptautinį „Nidos pusės maratono bėgimo“ statusą patvirtinančias pavardes. Šiemet Nidoje pusę maratono bėgo svečiai iš Kaliningrado srities, Latvijos, Vokietijos, Lenkijos, Didžiosios Britanijos, Olandijos, Austrijos. Dalis Nidoje bėgusių kaliningradiečių į Nidą atvažiavo dviračiais. 2018 m. Nidos bėgimo šventėje užsimezgė nauji kontaktai. O bėgikus, važiuojančius į tarptautinius bėgimus, galima vadinti ypatingais savo šalies ambasadoriais.
Taip jau yra tarp bėgikų. Užsimezga draugystė tarp įvairių miestų ir vietovių bėgikų klubų ar asmenų grupių. Atsiranda glaudūs ryšiai tarp atskirų bėgikų. Galiausiai formuojasi visos Lietuvos bėgimo entuziastų ar rečiau į oficialius bėgimus įsitraukiančių mėgėjų bendruomenė, kuris yra kintantis organizmas. Man, vėlai įsitraukusiam į bėgimo mėgėjų sąjūdį (bendruomenę), įdomu stebėti jame vykstančius procesus, kiekybinius ir kokybinius pokyčius, pažinti įdomius žmones, matyti tarp bėgikų daug jaunų žmonių. Kiekvieno jų kelio į bėgimo sąjūdį istorija yra skirtinga, nors kai kurie motyvacijos dalykai ir sutampa. Daugeliui pradedančių bėgikų aktyviau dalyvauti renginiuose padeda ir narystė kuriame nors bėgimo mėgėjų klube.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą