Mokomės, mokomės - sveikintis alkūnėmis ar kumščiais, kai kurie ir kojomis pasispardom. Elektroniniais laiškais ir jausmais pasidalinam.
Kartais ant širdies visai nekaip, bet "varai" pozityvą. Taip pasidrąsindamas gal būt ir save, ir kitą. O mintys galvelėje juk tuksi. Kartais net labai nepozityvios.
Ne visai pozityviomis mintelėmis pasidalijo ir ponia Ingrida: "Nuo realybės pabėgti vis sunkiau. Vakar kalbėjau telefonu su drauge, gyvenančia megapolyje vienoje iš didžiųjų pasaulio valstybių. Vaikai už tūkstančių kilometrų. Vyras išvykęs slaugyti mamą dar prieš pirmą karantiną. Ji komunikuoja tik virtualiai. Nuo pirmo karantino suskaičiavo, kad kitą žmogų už rankos laikė du kartus.
Na, niekas šiuo atveju nemirė, bet nuo tokios realybės norisi bėgti, bet nėra kur."
Taip bent kiek apgraibom žinau, kad ponia Ingrida "bėga" - gamton. Ir tikrai moka pasidžiaugti jos kerais. Tačiau - juk nėra žmogaus, su kuriuo tuo jausmu galėtum pasidalinti. Tavo nuotraukos, net ir jausmų įvardijimas tik ir tėra tavo pačios ar paties. Nes to neišgyvenai dviese. O dar geriau - trise ar keturiese.
Praeis kažkiek metų, kai toji pandemija juk vistiek kažkada prieis liepto galą, ir labai greitai mes ją pamiršime, kaip atmintis blokuoja slogius ir košmariškus sapnus, kažkokie šešėliai aplankys.
Ir, kai tai pabandysi išsakyti gyvenimo draugui, sūnui ar dukteriai - nelabai supras. Nes nebuvote kartu, nepatyrėte baimių, o ir pasitaikančių džiaugsmų KARTU.
Bet ko čia bandau bėgti lokomotyvo priešakyje. Bus kaip bus. Gyvenam toliau, kaip kas išmanom ir kaip kam išeina.
Lyg ir pranašystė
Iš kito svieto krašto atsiliepė ir ponia Asta: "Tuo metu, kai mus fiziškai uždaro, yra didžiulė tikimybė, kad mūsų sąmonė, nuojauta ir logika - atsidarys... Kai kuriems trumpiau, kitiems ilgiau tai užtrunka, bet pogrindis auga valandomis. Visame pasaulyje."
Sukau galvą, ką tai galėtų reikšti, bet aiškintis nepuoliau. Supratau taip, kaip man gal būt šiuo momentu būtent taip yra patogu suprasti. Kitiems gal būt visai kitas mintis ir jausmus toji lyg ir pranašystė gali sužadinti.
Devynmetės išmintis
Devynerių metų Monika išpyškino: "Tam, kad moteris susirastų vyrą, į gatvę ji turi išeiti pasipuošusi gražiausiais drabužiais, pasidažiusi ir šypsotis. Nes jeigu ji bus susiraukusi ir negražiai apsirengusi, visi galvos, kad ji jau ištekėjusi."
Savo mintimis, pasiūlymais, džiaugsmais ir rūpesčiais galite pasidalinti tel.(846) 38 52 97 darbo dienomis 10 - 13 val. arba rašyti el. pašto adresu [email protected]
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą