Rinkėjų atsainumas gali brangiai kainuoti

Rinkimų agitacija

Klaipėdiečio Seimo nario Eligijaus Masiulio politinę karjerą nuolatos lydi epitetas "jauniausias". Tačiau spalio 15-ąją 30-metį švęsiančio klaipėdiečio patirties galėtų pavydėti ne vienas jo kolega ar politinis oponentas.

Dar studijų metais Eligijus tapo pirmuoju Klaipėdos universiteto Studentų sąjungos pirmininku. Vos dvidešimt dvejų sulaukęs politologijos mokslų studentas buvo išrinktas ir miesto Tarybos nariu, Savivaldybėje dirbo Švietimo, kultūros ir sporto komiteto pirmininku, tuometinio mero Eugenijaus Gentvilo patarėju. Prieš ketverius metus tapo Seimo nariu. Ir vėlgi - jauniausiu. Pastaruoju metu Eligijus dirba Jaunimo ir sporto komisijos pirmininku, yra Valstybės valdymo ir savivaldybių reikalų komiteto narys.

Tad neretai politikui lipdoma etiketė "jauniausias" byloja ne apie politinį nebrandumą, greičiau - apie gebėjimą orientuotis visuomeniniuose procesuose, politinę įžvalgą, kuri pelnė ne tik rinkėjų, bet ir įvairių politinių partijų atstovų pasitikėjimą. Šiandien Eligijus Masiulis yra ne tik vienos iš didžiausių opozicinių jėgų Seime lyderis - Liberalų ir centro partijos frakcijos seniūnas. Į Seimą kandidatuojantis politikas sulaukė ir visų Lietuvos dešiniųjų jėgų paramos.

Eligijau, esate, ko gero, vienintelis parlamentaras, įgijęs politikos mokslų diplomą. Tačiau susidaro įspūdis, kad nūdienos politiniame gyvenime tai nėra vertybė?

- Iš tiesų, esu vienintelis naujos kartos politikas Seime, kuris turi politikos mokslų magistro laipsnį. Jokiais būdais nemanau, kad parlamente turėtų dirbti vien politologai. Tačiau pastaruoju metu įžvelgiu tendenciją, kad į politiką vis daugiau eina žmonių, kurie neturi nei politinės patirties, nei supratimo, bet turi pinigų. Vien tik jų neužtenka, turi būti bendros žinios apie tai, kas yra įstatymai, kaip reguliuoti visuomeninius procesus, spręsti pagrindines žmonių problemas. Tuo metu, kai kažkas "darė" verslą, uždirbinėjo pinigus ir dabar mėgina tuos pinigus investuoti į politiką ir tapti Seimo nariais, aš mokiausi politikos mokslų, ruošiausi atsakingai dalyvauti valstybės politiniame gyvenime.

Šie rinkimai galbūt ypatingi tuo, kad nepatyrę žmonės yra pasislėpę už patrauklių lyderių, kurie veda partijas, ir rinkimų metu į Seimą "įvinguriuos" nelabai atpažįstami. Manau, kad ir rinkėjai turėtų atsakingiau rinktis - atiduoti balsus tiems kandidatams, kurie jau yra ką nors nuveikę, padarę konkrečių darbų, yra žinomi, patikrinti politikai. Šalį turi valdyti profesionalai, o ne mėgėjai, kurie mano, kad užtenka asmeniškai praturtėti ir jie mokės taip pat darbuotis ir valstybėje.

Nors Seime toli gražu nesprendžiami kiemų tvarkymo ar gatvių lopymo klausimai, tačiau turbūt bendraudamas su Lietuvos žmonėmis būtent buitinių, socialinių problemų sulaukiate daugiausiai?

- Be abejo. Tarkime, daug žmonių, iki šiol įstrigę valdininkijos biurokratinėse pinklėse, negali atgauti žemės ar pinigų už ją. Opios ir nedarbo problemos. Neretai žmonės ateina ne tik pasiskųsti, bet ir pasitarti - ar tai būtų vieniša mama, ar pensininkas, kuris mano, kad jo pensija suskaičiuota neteisingai... Aišku, ne visada ir ne visiems pasiseka padėti, bet kai tai pavyksta, o po to žmonės paskambina, padėkoja už pagalbą, - man yra geriausias pamaloninimas.

Koks dalykas, kurį Seime pavyko išjudinti jūsų iniciatyva, pačiam teikia didžiausią pasitenkinimą?

- Maloniausias darbas man yra tas, kuris šiandien atnešė daugiausiai naudos miestui, miesto žmonėms, - tai yra mano inicijuotos įstatymo pataisos, kurios buvo priimtos dėl Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos. Ji gyvavo ilgus metus, tačiau tik ne per seniausiai įvyko "sprogimas" - užsisuko procesas, atėjo investuotojai, kurie pradėjo kurti įmones ir naujas darbo vietas. Tai yra tiesiogiai susiję su įstatymo pakeitimu, kai buvo supaprastintos investicijų galimybės, panaikinti kvaili apribojimai.

Klaipėdos liberalcentristai negaili kritikos centrinei valdžiai. Kuo gi ji taip užkliūva?

- Pagrindinė dalykas, kuris "nervina" Klaipėdos liberalus ir centristus, pirmiausiai yra požiūrio klausimas. Sostinės valdžios koridoriuose Klaipėda suvokiama kaip uostas, o uostas - kaip pinigų darymo mašina. Visus tuos pinigus stengiamasi perpumpuoti į Vilnių, kad valdininkija galėtų lengvai spręsti visos Lietuvos socialines problemas. Klaipėda yra miestas, kuris turi gilią istoriją, tradicijas, tačiau tai kažkodėl užmirštama. Tarkime, jei premjeras ar koks kitas valstybės pareigūnas turi pasirinkimą važiuoti į Jūros šventę ar Radviliškyje atidaryti naują geležinkelio liniją, jis važiuoja į Radviliškį. Tai irgi parodo požiūrį, mentalitetą. Toks požiūris gimdo ir nepasitikėjimą savivalda. Miestas seniai turėjo disponuoti ir savo žeme, ir turėti savo mokesčius, ir pan., bet šito vis nėra - ką veiks aukšti Vilniaus valdininkai, jeigu atiduos dalį savo valdžios savivaldai? Jų įtaka labai sumažės. Todėl bet kokios iniciatyvos, kurios nukreipiamos į regiono, savivaldos stiprinimą, susilaukia centrinės valdžios pasipiktinimo.

Jau visai netrukus paaiškės, kas ketverius metus stovės prie valstybės vairo. Kokie, jūsų manymu, klaipėdiečiams, miestui aktualiausi, svarbiausi klausimai turėtų būti sprendžiami ateinančios kadencijos Seime?

- Pirmiausiai visais lygiais privalu spręsti, mano manymu, svarbiausią Klaipėdos problemą - miesto ir uosto santykį. Dalis pajamų, kurias uostas uždirba, turėtų likti Klaipėdai. Tas diskomfortas, kurį miestiečiai patiria dėl uosto, turėtų būti kompensuotas sprendžiant jų socialines, gerovės, aplinkos problemas. Antras ir ne tik klaipėdiečiams aktualus dalykas, kuris turėtų būti ypač greitai išspręstas, - mokesčių reforma, kad dirbantys žmonės, sumažinus mokesčius, gautų daugiau pinigų. Visiškai nenormaliu dalyku laikau ir tai, kad šiandien tokių profesijų žmonės, kaip medikai, kultūros darbuotojai ar pedagogai gauna palyginti mažus atlyginimus, todėl matyti, kaip geriausi šių sričių darbuotojai "nuteka" į Vakarus. Jeigu taip bus toliau, greitai nebeturėsime tokių specialistų. Tai yra svarbiausi dalykai, kuriuos reikia spręsti neatidėliotinai. Bet Seimo nariai tikrai turės ką veikti ir visus ketverius kadencijos metus.

Kalbėjosi Jurgita ŽILINSKAITĖ