Lietuva yra pažangi valstybė. Mes didžiuojamės tuo, kad pas mus greitai veikia internetas, o mobilųjį telefoną turi vos kalbėti pramokęs pyplys. Lietuva yra atsilikusi valstybė. Mes visai nesididžiuojame tuo, kad kaimo bibliotekas labai retai pasiekia knygų siuntos, o kultūros darbuotojas sunkiai beišgali iš atlyginimo nusipirkti bilietą į teatrą. Kaip paaiškinti šiuo prieštaravimus, kokia iš tiesų yra mūsų valstybė? Paaiškinimas paprastas. Mūsų Lietuva yra nepastovi, nuolat bandanti iššokti aukščiau bambos, bet nepajėgianti atsiplėšti nuo žemės.
Todėl Lietuva gali atrodyti visokia. Pažangi vizijose ir politikų kalbose, bet nepažangi kasdieniuose darbuose, kurie pakloja pamatus gerovei. Vienas iš minties šuolių buvo planas pripirkti mokiniams planšetinių kompiuterių. Naudingas daiktas - niekas su tuo nepasiginčys. Kai pereinama prie darbų, paaiškėja, kad tai nėra labai paprasta. Nupirkta mažiau, nei planuota, o ir tai, kas nupirkta, pasieks mokinius vėliau.
Kiekvieno sumanymo naudą parodo galutinis rezultatas. Kad ir kiek šuolių būtų bandoma atlikti švietimo sistemoje, rezultatai kol kas vis tiek nedžiugina. Paaiškėja, kad daugeliui abiturientų egzaminai yra tikras baubas. Galbūt Lietuvoje atsiranda daugiau genijų, bet ko tikrai daugėja, tai beraščių. Daugėja dėl to paties kontrasto tarp vizijų ir niūrios kasdienybės. Jei šalis nėra pajėgi nupirkti bibliotekoms pakankamai knygų, kaip ji gali būti pajėgi visus aprūpinti naujausia technika? Juk pamatai visada klojami anksčiau nei dengiamas stogas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą