Paskutinę Seimo sesijos dieną priėmus du gamtinių dujų sektoriaus reformą reglamentuojančius įstatymus socialdemokratai pažadėjo juos apskųsti Konstituciniam teismui. Svarbiausios parlamento opozicinės frakcijos atstovai neoficialiuose pokalbiuose pabrėžia, kad prieš pusantrų metų "(energetikos ministro) Sekmoko paskelbto karo "Gazprom" pasekmė – didžiausios Europoje dujų kainos, už kurias turi mokėti Lietuvos dujų vartotojai. Taip pat neoficialiai jie siūlo "neatimti" iš AB "Lietuvos dujos" (didžiausi akcininkai vokiečių "E. On Ruhrgas" ir rusų "Gazprom") bendrovės valdomų magistralinių dujotakių ir pasirinkti "švelnesnę" Europos Sąjungos (ES) III Energetikos paketo įgyvendinimo formą.
ES prekybos gamtinėmis dujomis vidaus rinkoje taisykles apibrėžiantys direktyva ir reglamentas, kurie neleidžia dujų tiekėjams kontroliuoti dujų magistralių ir užtikrina laisvą prieigą prie dujų vamzdžio visiems rinkos dalyviams, iš tikrųjų numato ne vien nuosavybės atskyrimo principą. Pvz., Vokietija numato tiesiog atiduoti perdavimo veiklą nepriklausomam operatoriui, neatskiriant nuosavybės. Kai kurios mažesnės šalys ketina kurti specialias institucijas, kurios užtikrintų "nešališką" dujų perdavimo sistemos valdymą.
[CITATA]
Visgi kyla įspūdis, kad energetikos reikalais bent mažumėlę besidominčių socialdemokratų požiūriu, jei ne ES reikalavimai reformuoti šalies dujų sektorių ir sukurti čia bent jau konkurencinės aplinkos kontūrus, apskritai nieko keisti nederėtų. Tiesiog palikti galioti dar praėjusiame amžiuje Anapilin išėjusio Algirdo Brazausko skelbtą "neišvengiamai vieno vamzdžio" dujų ūkyje koncepciją. Nes, viena vertus, "nuo rusų vamzdžio niekur nepabėgsi". Kita vertus, "rusai ne žvėrys ir su jais galima kalbėtis ne tik Sekmoko stiliumi". Visa tai esą padėtų su dvasiai artimais partneriais Maskvoje susitarti ir dėl civilizuotų dujų kainų, ir dėl ramaus ilgalaikio bendradarbiavimo. Pastarąją iliuziją Lietuvos politikams aktyviai siūlo ir su gamtinių dujų verslu susiję lobistai: vos tik Lietuvos vyriausybė "nuimtų gazą", dėl mažesnių dujų kainų su rusų dujų monopolija galima būtų susitarti veik tą pačią minutę.
Vis dėlto, pasidairius bent kiek tolėliau už Lietuvos sienų, kyla rimtas įtarimas, kad tatai tėra tik iliuzija. Iš tikrųjų "Gazprom" versle po truputį mąžta visokių geopolitinių kliedesių, nekalbant apie retoriką. Tačiau randasi vis aiškesnės greitų ir kuo didesnių pinigų potekstės. Dėl to nėra labai aišku, kuo socialdemokratai grindžia įsitikinimą, kad "Gazprom" yra pasirengęs vos ne išskirtinėms nuolaidoms Lietuvai. "Gazprom" valdybos pirmininkas Aleksejus Mileris sako labai aiškiai: vidutinė koncerno tiekiamų dujų kaina Europai metų pabaigoje sieks 500 JAV dol. už 1000 kub. metrų. Be to, šiemet "Gazprom" apskritai tikisi gauti rekordines pajamas iš prekybos su ES šalimis. Šis kontekstas Lietuvai nekvepia jokiomis preferencijomis. Vis mažiau kainų nuolaidų iš Maskvos sulaukia ne tik sąlyginai lojalesnes nei Lietuvos vyriausybes turinčios šalys (tarkime, Ukraina ir Baltarusija), bet ir tradiciniai "Gazprom" partneriai Vakarų Europoje, su kuriais rusų dujų koncerną sieja trijų-keturių dešimtmečių verslo ryšių istorija.
Dar daugiau, ypač Rytų ir Vidurio Europos šalyse pamažu ryškėja kontūrai visiškai naujos tendencijos, kurią prieš keletą mėnesių prognozavo kai kurie Vakarų ir Rusijos energetikos ekspertai – dėl noro uždirbti čia dabar ir kuo daugiau "Gazprom" ims prarasti rinkas. Prieš kurį laiką pasirašyti ilgalaikį kontraktą su "Gazprom" atsisakė Kroatija (buvo pasirinktas italų ENI). Prieš kelias dienas Bulgarijos vyriausybė paskelbė planus per artimiausius du tris metus atsisakyti ilgalaikių dujų tiekimo kontraktų su Rusijos dujų koncernu, o perkamų dujų kiekius sumažinti keturis kartus. Pažymėtina, kad Bulgarija, panašiai kaip ir Lietuva, skelbia savo ketinimus kol kas turėdama tik miglotas idėjas, kuo pakeisti 2 mlrd. kub. m rusiškų dujų (per metus ten suvartojama 2,5 mlrd.). Nepaisant pernai su „Gazprom“ pasirašyto ilgalaikio kontrakto, Lenkija aktyviai ieško skalūninių dujų savo teritorijoje ir reikalauja sumažinti dabar tiekiamų dujų kainą.
Čekijoje, kurios dujų sektoriuje veikia keletas konkuruojančių gamtinių dujų tiekėjų, analitikai pastebi, kad rinkoje lanksčią kainodarą taikančios bendrovės pamažu išstumia tas, kurios savo verslą grindžia kaip tik ilgalaikiais kontraktais su "Gazprom".
Svarbiausias rusų dujų koncerno partneris "RWE Transgas" (perkantis dujas pagal iki 2035 m. galiojantį ilgalaikį kontraktą su "Gazprom") pernai neteko 36 proc. pajamų, patyrė 300 mln. JAV dolerių nuostolių ir neteko veik dešimtadalio rinkos (nuo 71 proc. iki 61 proc., š. m. prognozė – rinkos dalis gali sumažėti iki 51 proc.), tačiau dėl "Gazprom" kainodaros politikos (t. y. branginamų dujų) kainas vartotojams turėjo padidinti 9,5 proc. Kito svarbaus "Gazprom" partnerio Čekijoje – kompanijos "Vemex" rinkos dalis pernai sumažėjo nuo apytikriai nuo 10 proc. iki 7,5 proc.
Neatidėliotinų sandorių rinkoje 1000 kub. m gamtinių dujų vakar kainavo apie 290 JAV dol. Pagal ilgalaikius kontraktus "Gazprom" partneriams jas pardavė vidutiniškai 100 dolerių brangiau. Ar tokia partnerystė vis dar panaši į vilionę? Be "Gazprom" lobistų gražbylystės, regis, šiuo metu nėra nė vieno rimto argumento prieš "Sekmoko reformą".
Problema – kaip padėti dujų kainų slegiamiems Lietuvos vartotojams – yra visiškai kita. Ją teks spręsti Lietuvoje, o ne derybose su "Gazprom".
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą