Strimelių ir brėtlingių kvotavimas - mokslu nepagrįstas pramanas

Šprotinių žuvų gaudymo kvotavimas yra aiškus nesusipratimas. Nuo seno, siekiant išmintingai organizuoti stabilų verslą ir gerą žuvų apsaugą, mokslas ichtiofauną skirsto į tris grupes: trumpaamžes, vidutinės gyvenimo trukmės ir ilgaamžio gyvenimo ciklo žuvis.

Leningradietis prof. P. Tiurinas dar 1962-1963 m. kiekvienai minėtai žuvų grupei pagal savo unikalią tyrimų metodiką nustatė natūralaus mirtingumo koeficientus ir parodė, kaip reikia žvejoti, norint gauti didžiausią, maistiniu požiūriu kokybišką žuvų biomasę, nepažeidžiant išteklių reprodukcijos.

1957 m. lapkričio 16-17 d. Kaliningrado žuvininkystės ūkio ir technikos institute vyko tarpžinybinis kompetentingų mokslo įstaigų, žuvisaugos darbuotojų, žvejų kolūkių vadovų, partijos ir valdžios atstovų išplėstinis pasitarimas.

Po mokslininkų ir gamybininkų pranešimų, vykusių dalykiškų ir karštų diskusijų dėl depresinės padėties atsiradimo Kuršių marių baseine bei stebimo chaoso reiškinių Baltijos jūroje aptarimo vieningai buvo konstatuota, kad esamą žvejybos režimą visur būtina radikaliai keisti iš pagrindų.

Kaip reikšmingai pasitarimo rezoliucija pakoregavo verslą ir jo inspekcinę kontrolę, galima patirti pastudijavus Baltijos baseino žvejybos taisykles, 1960 m. birželio 21 d. patvirtintas TSRS ministro A. Iškovo įsakymu. Šios taisyklės galiojo Rusijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos teritoriniuose Baltijos jūros vandenyse, Kuršių mariose ir Nemuno žemupyje iki Smalininkų.

Praktiškai taikant naujas taisykles per keletą metų atsikūrė karšių ištekliai, plėšriųjų žuvų - sterkų, lydekų, vėgėlių, ungurių ir kitų - laimikiai taip pat pasiekė optimalų ir verslo istorijoje nebūtą lygį.

Po nepriklausomybės atkūrimo, 1995 m. Aplinkos ministerija išleido visiškai naujos redakcijos žvejybos nuostatus. Ir 1960 m. taisyklės, ir lietuviškieji 1995 m. nuostatai svarbiausią dėmesį skyrė vertingųjų žuvų rūšių - lašišų, šlakių, menkių, sykų, žiobrių, sterkų, ungurių ir otų - populiacijų apsaugai ir verslinei eksploatacijai norminti. Tuo metu neilgo gyvenimo ciklo žuvų - brėtlingių, strimelių, stintų, pūgžlių, dyglių - išgaudymo kvotavimas, kaip sumanyta Europos Sąjungos Tarptautinės Baltijos jūros komisijos, nebuvo vykdomas. Tik efektyviai žvejojant tralais griežtai būdavo reikalaujama, kad brėtlingiai, strimelės ir kitos masinės nesaugomos žuvys sudarytų ne mažiau 85 proc. bendro visų žuvų laimikio, skaičiuojant pagal svorį. Tokiu tralinės žūklės norminimu buvo siekiama apsaugoti vertingųjų žuvų jauniklius, pasitaikančius tralų valkšnose.

Todėl viešai keliu klausimą - ar reikia piktai barti ir skųsti UAB "Banginis" vadovą Algirdą Aušrą už tai, kad buvęs žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius ir naujasis Žuvininkystės tarnybos viršininkas Vytautas Grušauskas didžiąją dalį strimelių ir brėtlingių kvotų (iki 60-80 proc.) atidavė "Banginiui", o ne kitiems laivams, praeityje vengusiems tų žuvų gaudymo užduočių.

Ar reikia pavyduliauti, kad "Banginio" žvejai brangiai įsigytais specialios paskirties laivais Baltijoj sėkmingai sugautas šprotines žuvis pelningai realizuoja Danijoje, retkarčiais keičia į tobius, sardinėles ir kitas rūšis, gaudomas be apribojimų Šiaurės jūroje? Už tokį darbą ne barti, o pagirti reikia.