Mums rašo
Klaipėdos gatves remontuojančių statybos bendrovių vadovų patyčios tapo norma. Nieko nebestebina darbus užbaigti vėluojantys statybininkai. Būtų įvykis, jei kuri nors gatvė būtų suremontuota laiku. Nekalbu apie darbų pabaigą anksčiau laiko.
Prieš porą metų kariauta dėl Herkaus Manto gatvės rekonstrukcijos pabaigos, šiemet karštai diskutuota dėl J. Janonio gatvės, laužytos ietys dėl Turgaus gatvės dangos kokybės... Yra kilęs ir naujas pavojus - statybininkai gali nespėti iki kitų metų liepos pradžios rekonstruoti Biržos tiltą.
Tuo tarpu Savivaldybės tarnautojai, privalantys kontroliuoti statybų eigą, demonstruoja visišką neįgalumą.
Atrodo, kad įvairūs vėluojančių rangovų pasiteisinimai dėl blogų oro sąlygų, dėl darbuotojų stokos, dėl skrandžio skausmų ar netinkamos Mėnulio padėties Plutono atžvilgiu valdininkus įtikina ir net nuramina.
"Didžiausia problema - kad mes turime skelbti viešuosius konkursus ir atrinkti laimėtoją, kuris pasiūlo mažiausią kainą", - tarstelėja Alfonsas Šimkus, Klaipėdos savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento direktorius. O jo bosas Rimantas Taraškevičius, mėgstantis girtis esąs statybininkas, priduria, kad prašydamas neatsilikti nuo grafiko, gali apeliuoti tik į statybininkų sąžinę. Lyg efektyvesnių priemonių nebūtų.
O kas mūsų miesto "liaudies deputatų tarybai" trukdo pakeisti minėtąsias konkurso sąlygas ir nugalėtoju skelbti tą bendrovę, kuri darbus atliktų laiku?
Pasiteisinimas - trūksta pinigų - neįtikina. Juk kiek kartų per metus gerbiami deputatai renkasi, kad perskirstytų į biudžetą patekusias viršplanines lėšas?
Taip pat daugelis žino, kad mažiausios kainos kriterijus tėra tik akių dūmimas. Juk yra paprastų ir legalių būdų "mažiausią" kainą padidinti iki realios - tai vadinamieji užsakovo rezervai, paprastai siekiantys 10 proc. užsakymo vertės. Bet rangovui pavykus įrodyti, kad buvo atlikta ir sutartyje nenumatytų darbų, kontrakto kainą galima kelti iki svaiginančių aukštumų.
Na, o dalyvaujant Savivaldybės skelbtame konkurse užsakymo kaina mažinama tikrai ne pelno ar statybinių firmų vadovų, kurie paprastai yra ir bendrasavininkiai, algų, o medžiagų kokybės sąskaita. O juk šykštus moka du kartus - po kelerių metų už "sutaupytas" lėšas nutiestos gatvės dangą vėl reikės keisti.
Tačiau skirstantiesiems ne savo, o miesto pinigus (jų supratimu, - niekieno, o iš tiesų - mūsų ir jūsų), tai nieko nereiškia.
"Juk kitąmet vėl galėsime mestelti kelis šimtus tūkstančių atsiradusioms duobėms užlopyti", - ramiai atsako koks nors prievaizdas iš kontoros Liepų gatvėje.
Tačiau pamėgintų tokius žodžius ištarti statybas prižiūrintis kokios nors privačios kompanijos vadybininkas. Tą pačią akimirką lėktų iš darbo.
Privatus investuotojas savo pinigus taupo, todėl užsakymui atlikti samdo ne mažiausią kainą, o geriausią kokybę bei priimtiniausią darbų pabaigą pasiūliusią firmą.
Ir pažiūrėkite, kaip dirba tos firmos statybininkai, laimėję privačios kompanijos skelbtą konkursą: nepamatysi stoviniuojančio ir nosį krapštančio darbininko. Pastarąjį pasamdžiusieji puikiai supranta, kad įvairūs pasiteisinimai dėl darbuotojų stygiaus ar nepalankių meteorologinių sąlygų liks neišgirsti. Nes užsakovui, paprastai investicijoms skiriančiam iš bankų pasiskolintus pinigus, kiekviena uždelsta diena atneša nuostolių. Pastatytas objektas, ar ne, o tenka pradėti grąžinti kreditą su palūkanomis. Bankui neįdomu, kad projektas dar neįgyvendintas ir pajamų neneša.
Tad gal ir verta Savivaldybę reorganizuoti į uždarąją akcinę bendrovę. Aišku, tektų padidinti mokos fondą naujajam valdybos pirmininkui bei eiliniams vadybininkams, tačiau paspartėtų visi mieste vykstantys procesai. O iš eilinių miestiečių tyčiotis niekas nebedrįstų.
Mindaugas MILINIS
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą