V. Junokas krito nelygioje kovoje su politikais

Požiūris

Valentino Junoko vadovaujamos Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pastangos kovoti su politine korupcija buvo labai drąsios, tačiau donkichotiškos. Didžiausia jų nauda - politinės korupcijos diagnozė ir maksimalus visuomenės susidomėjimas šia problema.

Tačiau drąsos neužtenka - diagnozuotą ligą reikia gydyti. Kova su politine korupcija neįmanoma be labai svarios politinės paramos, kurios V. Junoko komanda neturėjo. Negana to, plačius užmojus gana greitai pakirto serija šiurkščių STT klaidų.

Tokius vertinimus V. Junoko atsistatydinimo dieną išsakė prieš korupciją kovojančios organizacijos "Tarptautinis skaidrumas" ("Transparency International") Lietuvos skyriaus direktorius Rytis Juozapavičius.

Ar V. Junoko atsistatydinimą įmanoma vadinti nepolitizuotu žingsniu, jeigu, pritardami jo kandidatūrai 2000-ųjų pavasarį, tuometinio Seimo nariai vieningai balsavo "už", o dabartiniai - beveik vieningai sveikina jo pasitraukimą?

V. Junokas krito nelygioje kovoje su politikais. Pažiūrėkime, ką darė V. Junokas su savo antikorupciniais tyrimais - jis labai smarkiai pakirto ir taip labai nedidelį pasitikėjimą valdančiomis, tradicinėmis partijomis. Be jokios abejonės, jis užsitraukė didelę politikų nemalonę.

Drąsos požiūriu jis elgėsi tikrai labai drąsiai. Tos STT pastangos, sakyčiau, buvo netgi nutrūktgalviškos, nes iš esmės jie išdrįso tirti tuos, kurie yra labai aukštai ir labai galingi.

Kitas klausimas - kompetencija. Drąsos neužtenka. Tokiai tarnybai, kaip STT, pabandyti pajudinti politinį elitą praktiškai neįmanoma be platesnės visuomenės paramos. Man pasirodė, kad tos pastangos, neremiant svariai politinei jėgai, iš anksto buvo pasmerktos.

Tai buvo donkichotiška kova?

Tikrai donkichotiška. Jie buvo labai drąsūs. Bet, jeigu jau kovojama su tokio svorio "įtariamuoju", kaip politinė korupcija, turi būti kažkokia labai stipri politinė jėga, kuri remtų pareigūnus šioje kovoje. Reikėjo labai rimtai įvertinti tas politine korupcija įtariamas jėgas ir galimą jų pasipriešinimą.

Iš kur ta politinė parama, kai patys politikai yra įtariamieji?

Jos ir nėra. Tai grynai donkichotiškas žygis.

Be jokios abejonės, buvo padaryta ir serija šiurkščių klaidų. Ta kova būtų tęsiama sėkmingiau ir ilgiau, jeigu nebūtų buvę tų skandalingų poėmių partijų būstinėse, serijos neatsakingų pareiškimų apie politikavimą ir galų gale - parlamentaro Raimondo Šukio iškvietimo apklausai į STT atėjus duoti parodymų laikinajai parlamentinei komisijai, kuri tiria STT veiklą.

V. Junoko pasitraukimas dabar reiškia kovos su korupcija pabaigą ar pradžią?

Tai nei pabaiga, nei pradžia. V. Junoko STT donkichotiško veikimo nauda buvo maksimali keliant visuomenės susirūpinimą korupcijos tema. Bet jeigu tu pakeli visuomenės susidomėjimą korupcija, šneki, kad ji yra ir galų gale nieko neįrodai, tai lieka toks nusivylimo jausmas, kuris skatina visuomenę balsuoti už populistus.

Išeitų, kad kovos su korupcija sėkmę nulems ne V. Junoko įpėdinis, bet naujoji politinė dauguma?

Taip, naujoji dauguma ir jos politinė valia.

Neužtenka, kad dirbtų teisėsaugos institucijos. Reikia mobilizuoti kuo platesnį kovos su korupcija barą. Bet pagrindinis veiksnys, aišku - realus, ne "popierinis" valdžios susirūpinimas politine korupcija. Tada kova su politine korupcija, pradėta V. Junoko vadovaujamos STT, galėtų būti sėkmingai toliau tęsiama.

Antraip V. Junoką pakeisiantis kitas žmogus veikiausiai paliks šitą darbo barą. Juk STT agentai visada sakė: "Mes galime grįžti gaudyti kyšius imančių kelių policininkų, tų smulkių žuvelių". Ir jie sėkmingai juos gaudytų.

ELTA