Dienos komentaras
Apie Viktorą Uspaskich šiandien žiniasklaida rašo arba "objektyviai", arba nieko. Ir tai yra visiškai nenormalu. Juk Darbo partijos ir jos gimdytojo reitingai stabiliai aukšti, jis grasina paveržti valdžią iš visų dabar ją turinčių politinių jėgų. Tad visai natūralu stebėtis, kodėl tie politiniai oponentai ir juos globojanti spauda bei televizija "agurkų miesto burtininką" prisimena tik kai ignoruoti jau visiškai neįmanoma - per didžiąsias šventes. Suvažiavimus.
Gal, sakau, pasimetė? Nežino, ką galvoti? Gal Mečys Laurinkus ir Valdo Adamkaus štabas dar nesugalvojo strategijos? Nesusitarė, už kurio skverno tą Viktorą nuo reitingų kopėčių nutempti? Ir ar apskritai tempti?
Šiuo požiūriu priešrinkiminė situacija iki ašarų panaši į tą, kuri iš du kartus valdžią praradusio Rolando Pakso išugdė prezidentą. Be visų kitų panašumų, V. Uspaskichas, kaip ir R. Paksas, eina į rinkimus pametęs partiją, kurią prieš tai atvedė į Seimą. V. Uspaskichas, kaip ir R. Paksas, rinkimus ketina finansuoti rusiškos kilmės pinigais. Tik, sprendžiant iš to, kaip jis tuos pinigus leidžia, pono Viktoro pinigai lengviau uždirbti.
Pagalvokime - argi sunkiai uždirbtus pinigus dovanotum tokiam nedėkingam padarui kaip Artūras Paulauskas? Viktoras jam - ir tvorą, ir partiją, ir valdžią, o jis, nedėkingasis, atsiunčia į suvažiavimą "chamu" prieš visą Lietuvą išvadintą savo pavaduotoją, kuris viešai pareikalauja iš darbiečių... dėkingumo už donorystę. Partijos nariais. Jau koks nenuovokus tas Artūras Skardžius... Nors iš kur jam būti nuovokiam, jei iki savo netikėtos politinės karjeros pradžios prekiavo vaisiais ir daržovėmis? Nuolat raišas Eduardas Šablinskas greta jo atrodo it koks profesorius. Su barzda, ir kalba rečiau.
Beje, tie lengvai uždirbti pinigai gali būti kaip tik tas raktas, kuriuo galima atrakinanti tą žiniasklaidos tolerancijos ir tylėjimo - uspaschinės grėsmės akivaizdoje! - paslaptį. Tai - dar vienas šios dienos panašumas į priešprezidentinį R. Pakso medaus mėnesį su žiniasklaida. Tada žurnalistai taip pat apie pusmetį ignoravo jo intensyvėjančią rinkimų kampaniją, kol į ją nebuvo įlieti konkurentų pinigai. Būdamas vienas "mokus", politikas iš lietuviškos žiniasklaidos susilaukia ir pozityvumo, ir tolerancijos.
Tačiau V. Uspaskichas jau turėjo suvokti, kad žiniasklaidos lojalumo pašalinis asmuo (o jis tik toks ir yra) negali tikėtis. Pinigus iš jo paims. Bet ar po to nesutrins į miltus kaip R. Pakso? Ypač žinant, kad didžioji dalis tautos, šiandien remiančios Darbo partiją, įsivaizduoja, kad V. Uspaskichas pinigus užsidirbo iš... agurkų. Tereikia papasakoti visas istorijas apie dujas, kitus sandėrius dėl vadinamųjų energijos nešėjų, ir toji nepriekaištingo "gero dėdės" reputacija ims trūnyti.
Žinoma, ponas Viktoras elgiasi teisingai, kai stengiasi užbėgti įvykiams už akių ir susitarti dėl porinkiminės koalicijos ne su savo ideologiniais antrininkais - kairiaisiais, bet su konservatoriais ir su liberalais. Teisinga ir tai, kad kandidatuoti į prezidento postą jis skatina ne Algirdą Brazauską, o Valdą Adamkų. Nenustebčiau, jei ir pinigais paremtų. Juk būtent pastarasis eksprezidentas turi tiesioginį ryšį su "kompromatų karaliumi" Mečiu Laurinkumi. Lieps Valdas Mečiui neliesti Viktoro, ir Viktoras liks švarus savo naivių gerbėjų akyse.
Tos pastangos legalizuotis jau valdžioje įsitvirtinusiame politiniame klube - bene vienintelis, nors ir esminis V. Uspaskicho kampanijos skirtumas, lyginant ją su "paksine" . Neveltui V. Uspaskichas santykiauja su tais pačiais rusais - viešųjų ryšių specialistais, kurie prieš porą metų rinkimuose talkino Rolandui Paksui. Nereikės netgi rinkimų strategijų kaip nors iš esmės perrašinėti. Tereikės išvengti vienintelės R. Pakso klaidos. V. Uspaskichas nevaidins vyruko su principais. Jis dalinsis. Tada niekas nepyks ir nebus skandalų.
Rūta GRINEVIČIŪTĖ
Rašyti komentarą