Užsienio ekspertų akimis
Vokietijos politologų nuomone, Viktoro Uspaskicho vadovaujamos Darbo partijos pergalė Seimo rinkimuose yra jau senokai prasidėjusio Lietuvos visuomenės radikalėjimo, būdingo ir kitoms Vidurio bei Rytų Europos šalims, padarinys.
"Šioms šalims pasiekus svarbiausius užsienio politikos tikslus - tapus ES ir NATO narėmis - atsirado tuštuma, kurią šiuo metu užpildė vidinės, ekonominės ir socialinės problemos", - pareiškė Lenkijos naujienų agentūrai PAP Bertelsmano fondo Vidurio ir Rytų Europos departamento direktorius Kornelijus Ochmanas.
"Rinkimų rezultatai nėra netikėti", - sakė K. Ochmanas. Jo manymu, pavojaus signalas buvo Lietuvos prezidento rinkimai. Valdas Adamkus "vos vos" laimėjo antrajame ture, o kairiosios Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjungos lyderė Kazimira Prunskienė V. Uspaskicho paramos dėka "buvo per žingsnį nuo pergalės".
Panašios nuomonės yra Kajus Olafas Langas iš Mokslo ir politikos fondo Berlyne. Anot jo, Lietuvos parlamento rinkimų rezultatai pakartojo birželį vykusių Europos Parlamento rinkimų rezultatus.
"Nusivylę rinkėjai, kurie per ankstesnius rinkimus parėmė premjero Algirdo Brazausko postkomunistus, dabar atsigręžė į populistus", - aiškina K. O. Langas. Rinkimų rezultatai reiškia 15 metų funkcionavusios sistemos pabaigą. Šios sistemos pagrindą sudarė postkomunistinės kairiosios ir antikomunistinės dešiniosios jėgos, kurios keitė vienos kitas valdžioje, tęsdamos socialines ir ekonomines reformas.
"Šis modelis, būdingas "naujosios Europos" šalims, atgyvena. Rinkėjai renkasi trečiąjį kelią - balsuoja už tuos, kurie dar nevaldė, už "naujus veidus", t.y. už populistus", - teigė politologas.
Jo nuomone, populistai yra visų Europos šalių politinio kraštovaizdžio dalis. "Situacija darosi kritiška, kai be jų neįmanoma sudaryti Vyriausybės, kaip, pavyzdžiui, Slovakijoje dešimtajame dešimtmetyje", - pridūrė K. O. Langas.
K. Ochmanas mano, kad antrajame Lietuvos Seimo rinkimų ture susivienys jėgos, nusiteikusios prieš Darbo partiją. Todėl parama V. Uspaskichui, dabar siekianti beveik 30 procentų, po antrojo turo gali sumažėti iki 20 procentų. "Darbo partija savo gretose neturi jokių žinomų asmenybių", - tvirtino jis.
Bet Lietuvos likimui lemiamą reikšmę turės ne tai, kiek procentų balsų surinks Darbo partija, o tai, kas bus jos partneriai koalicinėje Vyriausybėje. K. Ochmano nuomone, labiausiai tikėtina jos koalicija su A. Brazausko postkomunistais.
O pasak K. O. Lango, blogiausias scenarijus, kurio negalima visiškai atmesti, būtų trijų populistinių grupuočių - Darbo partijos, Rolando Pakso judėjimo ir K. Prunskienės sąjungos - koalicija.
Kaip pažymėjo K. Ochmanas, valdant Darbo partijai, tikriausiai sustiprės Lietuvos ir Rusijos ekonominiai ryšiai. "Bet tai neturėtų būti nenaudinga", - sakė jis. Briuselis tam pritars, kadangi ES jau seniai ragina Baltijos šalis gerinti santykius su Maskva.
Anot K. O. Lango, kol kas neaišku, ar V. Uspaskichas turi kokių nors ambicijų užsienio politikos srityje. "Tai partija be programos ir be jokios orientacijos", - teigė jis.
Savo ruožtu K. Ochmanas pažymėjo, jog esminė problema yra specialiųjų tarnybų kontrolė. Jeigu Lietuvos valdžia jos neišspręs, tai labai gali būti, kad NATO nustos pasitikėti Vilniumi ir apribos slaptos informacijos perdavimą, - pareiškė Bertelsmano fondo atstovas.
ELTA
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą