Krikščionybė atnešė dar vieną šventės prasmę – Mergelės Marijos ėmimo į dangų šventę. Gražiausias jos akcentas – Žolinės puokštės, kurias eidami į atlaidus surenka, sudeda visi, kas kaip moka ir supranta. Šioje puokštėje būna ir vasaros pievų žolynai, darželio gėlės, javų šiaudai su varpomis. Gali būti įpinamos šakelės su vaisiais ar uogomis. Ši šventė ženklina jau tikrą vasaros brandą. O ji regima ne tik žolynuose.
Atlėgus vasaros kaitrai, pliūptelėjo ilgai lauktas lietus, plovė dulkes, palaistė pievas. Jo dar per mažai miškams ir grybienai. Beje, miškų gaisringumas yra labai aukštas, todėl reikia ne tik būti atsargiems su ugnimi – jos ten visai neturėtų būti. O grybų dar tikrai bus, nes jų augimą lems ne tik lietaus paberta drėgmė.
Vis tirštėja rūkai ir sunkėja rasos, žemės paviršiuje sukuriančios gausią drėgmę. Grybienai pažadinti šios drėgmės reikia daugiau. O štai augalų sėkloms, kurios turi sudygti, jos pakanka. Nemažai rūšių kaip tik dabar ruošiasi kitiems metams. Jų nauji daigai iki žiemos sustiprės, o pavasarį pakils jau pasiruošę vešėti ir žydėti.
Paukščiai sukruto keliauti. Suartuose dirvonuose, pievose galima matyti didelius pulkus pempių, kurios atkeliavo iš rytų. Čia jos maitinasi, ilsisi, jų kelionės nėra ilgos. Kas kita – į Afriką skubančios nendrinukės, krakšlės, lakštingalos, musinukės, pečialindos. Dabar Ventės rago paukščių žieduotojai tinkluose šiuos paukščius gaudo dažniausiai. Jau pradingo čiurliai, iš lizdų išskrido paskutiniai kregždžiukai, ir gandrų vis rečiau regime.
O miškuose ruošiamasi svarbiam įvykiui – vestuvėms. Greitai prasidės briedžių, tauriųjų elnių ruja. Ne visi ją matysime ir girdėsime, bet turime žinoti, kad žvėrys į rujos vietas keliauja toli, todėl gali išnirti keliuose net ten, kur niekada buvo stebėti. Būkime atsargūs savo ir žvėrių labui.
LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą