Baltųjų rūmų planą, kaip reformuoti imigracijos sistemą, B. Obama pateikė netrukus po to, kai savo variantą paskelbė aštuoni įvairioms partijoms atstovaujantys senatoriai.
Kas bendra abiejuose – aštuonių senatorių ir B. Obamos projektuose – tai šansai maždaug 11 mln. nelegalių imigrantų gauti leidimą gyventi Jungtinėse Valstijose, o vėliau gauti ir pilietybę. Tai, kad imigracijos reforma energingai stumiama, rodo didėjančią ispaniškai kalbančių imigrantų įtaką, juk dauguma jų per rinkimus lapkritį palaikė B. Obamą.
„Mes visi sutinkame, kad tie 11 milijonų nelegaliai gyvenančių vyrų ir moterų turi turėti galimybę gauti pilietybę. Bet visapusė imigracijos reforma turi aiškiai parodyti kelią į pilietybę“, – sako JAV prezidentas B. Obama.
B. Obamos nuomone, reforma būtina netgi grynai ekonominiais sumetimais, juk tie milijonai nelegalių imigrantų seniai tapo Jungtinių Valstijų gyvenimo dalimi. Keturių respublikonų ir keturių demokratų senatorių parengtame projekte yra išlyga – nelegalūs imigrantai galės pradėti savo kelią Jungtinių Valstijų pilietybei gauti tik tuomet, kai bus gerokai sutvirtintas Amerikos pasienis. B. Obama tų dalykų nesieja.
Kelio pradžia siūloma tokia: nelegalūs imigrantai turi užregistruoti, po to bus atlikta patikrinimo procedūra, jie turi sumokėti, jeigu reikia, baudų ir mokesčių įsiskolinimus ir stoti į eilę. Po aštuonerių metų jie gali tikėtis teisės nuolat gyventi Jungtinėse Valstijose, o dar po penkerių metų – ir Jungtinių Valstijų pilietybės.
„Nederėtų pamiršti istorijos. Net jeigu esate tikras amerikietis, iš kažkur atvykote, kažkas jus atvežė“, – sako B. Obama.
JAV prezidentas ir projektą parengę senatoriai tikisi, kad vasarą Senatas pritars imigracijos reformos planui. Bet jokių garantijų, kad už jį balsuos pakankamai Senato narių, juolab kad jį pavyks patvirtinti Atstovų rūmuose, kuriuose vyrauja respublikonai, kurių dalis nelegalių imigrantų legalizavimą prilygina įstatymų pažeidėjų amnestijai. Todėl jau ne vienerios pastangos reformuoti imigracijos sistemą žlugo.
„Imigrantų bendruomenėms teko išgyventi labai sunkius laikus. Bet ispaniškai kalbančios bendruomenės įtaka privertė Amerikos politikos elitą – Baltuosius rūmus ir Kapitolijų – pareikšti: ilgiau atidėlioti reformos negalima“, – tvirtina tarptautinių studijų centro Meksikoje vadovas Carlos Heredia.
„Juk gyvendami šalyje imigrantai ją remia, sunkiai dirba, perka prekes, moka mokesčius. Todėl teisė į pilietybę negali būti laikoma dovana, jie jos nusipelnė. Tikimės, kad taip ir bus, bet Jungtinėse Valstijose vis dar stipri politika prieš imigrantus“, – tikina kovos už imigrantų teises aktyvistė Andrea Gonzalez.
Nemažai respublikonų pripažįsta – kieta politika imigrantų atžvilgiu tampa našta, ypač po to, kai triuškinama dauguma išeivių iš Lotynų Amerikos balsavo už B. Obamą. Imigracijos sistemos reforma teikia progą parodyti, kad šiuo klausimu jie ne fanatikai.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą