Didžiosios Britanijos parlamento Bendruomenių rūmams trečiadienio vakarą atmetus visus aštuonis alternatyvius sutarties su Europos Sąjunga dėl „Brexito“ variantus, o ministrei pirmininkei Theresai May pažadėjus atsistatydinti, jei parlamentas pritars jos suderėtai „Brexito“ sutarčiai, kas galėtų vykti toliau?
Didžiajai Britanijai iš esmės liko keturios bendros kryptys: „Brexito“ sutarties patvirtinimas, „Brexitas“ be sutarties, derybos dėl „Brexito“ atidėjimo ilgam laikui, siekiant parengti naują strategiją, arba „Brexito“ atšaukimas.
Britų parlamentarai jau du kartus didžiule persvara atmetė Th. May su ES suderėtą sutartį dėl Didžiosios Britanijos išstojimo sąlygų. Ministrei pirmininkei nepavykstant užsitikrinti pakankamos paramos sutarčiai, trečiadienį ji pažadėjo atsistatydinti, jei parlamentas parems jos siūlomą sutartį.
Th. May deputatams konservatoriams pareiškė, jog ji nebevadovaus partijai ir vyriausybei kitame derybų dėl „Brexito“ etape ir pasitrauks, jeigu jos siūlomam sandorio variantui bus pritarta.
Jei parlamentas patvirtintų sutartį, Didžioji Britanija iš ES pasitrauktų gegužės 22 d., o Th. May atsistatydintų kažkuriuo metu vasarą. Jau praėjusią savaitę buvo svarstomi keli kandidatai, galėsiantys pakeisti Th. May premjerės poste, tarp jų - Davidas Lidingtonas, Michaelas Gove'as, Borisas Johnsonas, Jeremy'is Huntas, Sajidas Javidas ir Dominicas Raabas.
Priešingu atveju - jei parlamentas sutarties nepatvirtins ir nepavyks susitarti dėl tolesnių veiksmų plano, būtų galimybė Didžiajai Britanijai balandžio 12 d. pasitraukti iš ES be sutarties. Europos Komisija pirmadienį teigė, kad ši galimybė yra „vis labiau tikėtina“ ir pareiškė, kad baigė pasirengimo tokiam atvejui darbus.
Th. May neatmetė „Brexito“ be sutarties galimybės, nors parlamento nariai balsavo prieš.
Jei nepavyktų susitarti dėl tolesnių veiksmų plano, Didžioji Britanija dar galėtų prašyti ES kito, daug ilgesnio „Brexito“ atidėjimo. Tačiau tai reikštų, kad Didžioji Britanija turėtų dalyvauti gegužės pabaigoje vyksiančiuose Europos Parlamento rinkimuose.
Europos Komisija patarė ES lyderiams, kad ilgesnis atidėjimas turėtų trukti mažiausiai iki 2019 metų pabaigos ir galimai dar ilgiau, suteikiant galimybę tinkamai pakeisti „Brexito“ strategiją.
Dėl ilgo atidėjimo taptų prieinamos ir kitos galimybės, pavyzdžiui, visuotinių rinkimų surengimas arba net antrasis referendumas.
„Brexito“ atšaukimas kol kas laikomas mažiausiai tikėtinu pasirinkimu, bet vis dar galimas. Didžioji Britanija teoriškai gali vienašališkai atšaukti prašymą išstoti iš ES. Tai gruodį patvirtino Europos Teisingumo Teismas (ETT).
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą