M.Saakašvilis padės įgyvendinti „svarbius pokyčius šalies gyvenime“, sakė Ukrainos vadovas, tačiau detalių nekomentavo.
52-ejų M.Saakašvilis vadovaus Ukrainos reformų tarybos vykdomajam komitetui. Šis pastarąjį kartą posėdžiavo 2018 metais. Pradžioje V.Zelenskis charizmatišką, tačiau ir itin prieštaringai vertinamą M.Saakašvilį siūlė į už ekonomikos reformas atsakingo vicepremjero postą, tačiau parlamente šis pasiūlymas pritarimo nesulaukė. Dabartinėms pareigoms parlamento verdikto nereikėjo.
M.Saakašvilis balandžio pabaigoje pažadėjo padėti išvesti šalį iš ekonominės krizės. Ukrainos laukia audringi laikai, sakė jis. „Mes turime priimti netradicinius sprendimus ekonomikai gelbėti“, - kalbėjo buvęs Gruzijos prezidentas. Ekspertai dėl koronaviruso pandemijos prognozuoja iki 10 proc. ekonomikos nuosmukį. Tarptautinis valiutos fondas (TVF) šaliai pažadėjo iki 8 mlrd. dolerių, tačiau reikalauja reformų.
M.Saakašvilis po taikios Rožių revoliucijos 2004-2013 metais buvo Gruzijos prezidentu. Tuo metu jis įgyvendino dideles ekonomines reformas. Tačiau 2008 m. rugpjūčio 8-osios naktį provakarietiškas M.Saakašvilis pradėjo puolimą atsiskyrusiai Pietų Osetijai atsiimti, bet jo planams susigrąžinti separatistinę teritoriją žlugus, Rusijos pajėgos įžengė toli į pačios Gruzijos teritoriją.
2015-aisiais M.Saakašvilis dėl spėjamo piktnaudžiavimo valdžia neteko Gruzijos pilietybės, vietos teisėsauga paskelbė jo paiešką.
V.Zelenskio pirmtakas Petro Porošenka 2015-aisiais paskyrė M.Saakašvilį Odesos regiono gubernatoriumi. Tačiau vėliau jie susivaidijo ir P.Porošenka 2017 metais atėmė iš M.Saakašvilio Ukrainos pilietybę. Tuo metu nemažai Ukrainos piliečių palaikė Gruzijos politiką, manydami, jog jis valdžios nemalonę užsitraukė tik dėl beatodairiškos kovos su korupcija. Buvo mėginimų organizuoti protesto akcijas, tačiau jos greitai išsikvėpė, o pats M.Saakašvilis buvo suimtas ir deportuotas iš šalies.
Prezidentas V.Zelenskis P.Porošenkos sprendimą atšaukė, M.Saakašvilis 2019 metų gegužę vėl grįžo į Ukrainą. Paskyrus M.Saakašvilį patarėju reformų klausimu, prasideda naujas jo audringos karjeros etapas.
Vertinimai
Sakartvelo prezidentė Salomei Zurabišvili: „Kaip Sakartvelo vadovė puikiai suprantu, kad neleistina kištis į kitos valstybės reikalus. Kartu neleistinas ir nesuprantamas žmogaus, kurio nusikalstami veiksmai figūruoja ne tik sakartveliečių teismo nutartyse, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) verdikte, pasirinkimas į valstybinį postą.“
Ukrainos Vidaus reikalų ministras Arsenas Avakovas: „Aš seniai nemačiau tokio nukvakusio politiko... Niekam neleido pasisakyti, visus grubiai pertraukinėjo, įskaitant ir prezidentą. Saakašvilis - tuščiažodžiautojas ir melagis, nė už nieką nejaučiantis atsakomybės... Gana man jau artistų ir cirkininkų! Užteks „uliavoti“, reikia dirbti!“
Ukrainos apžvalgininkė Larisa Vološina: „Istorijoje yra nemažai pavyzdžių, kai pergalė prieš korupciją prasidėjo nuo lyderio noro „sugriauti nusikalstamas schemas“. Michailas Saakašvilis yra puikus to pavyzdys. Korupcijos Sakartvele lygis jo prezidentavimo laikotarpiu nukrito iki menkučių rodiklių.
Tačiau esminės reformos, t.y. visuomeninės politikos esmės pokyčiai, vyksta tik tada, kai paprasti piliečiai sako „ne!“ nuo seno įprastoms schemoms, su pasibjaurėjimu atmeta galimybę įsigyti parduodamas indulgencijas ir pradeda visuotinai priešintis tam, ką laiko gėdingu.
Su šaknimis išrauta korupcija iš tiesų gali tapti priedu prie puikiai atliktų reformų. Tačiau tai įmanoma tik tuo atveju, jei pati visuomenė linksta ne prie Saakašvilio ar Li Kvan Ju (Lee Kuan Yew) metodų, o prie Martino Liuterio, savo reformų pagrindu panaudojusio principus, tapusius „kapitalizmo biblija“.
Ukrainiečiams yra būtina antikorupcinė moralė ir naujas visuomeninis susitarimas, paremti abejotinos naudos nepriimančiais principais. Nesvarbu, ar tai lagaminėlyje sukrauti milijonai Borispolio oro uoste, ar savivalė maršrutinio autobuso kasoje.“
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą