Giliai po žeme po Prancūzijos ir Šveicarijos siena mokslininkai vakar pradėjo vieną iš pačių ambicingiausių projektų žmonijos istorijoje.
Greitintuvu leisdami protonus aplink 27 kilometrų tunelį, jie bandys atskleisti Visatos paslaptį. Vakar rytą, 10.28 val., įvyko pirmasis bandomasis protonų pluošto įbėgio eksperimentas. Pirmasis spindulys greitintuve sėkmingai apskriejo visus 27 km.
TUNELIS. Greitintuve, esančiame 27 kilometrų tunelyje, bus bandoma atskleisti Visatos paslaptį. |
Susidomėjimo banga
Europos branduolinių tyrimų centre Ženevoje (CERN) vakar pradėjęs veikti didysis hadronų priešpriešinių srautų greitintuvas (angl. LHC, Large Hadron Collider) sukėlė milžinišką žiniasklaidos susidomėjimą.
Vienas didžiausių žmonijos eksperimentų taip pat sukėlė baimės bangą, nes kai kurie mokslininkai mano, kad bandymų metu žmoniją gali ištikti katastrofa. Esą greitintuvo tunelyje susidariusios juodosios skylės gali praryti visą Žemę mums nė nespėjus suvokti, kas įvyko.
Kiti tvirtina, kad tariamas pasaulinės katastrofos pavojus pernelyg išpūstas.
CENTRAS. Europos branduolinių tyrimų centre Ženevoje vakar virė darbas. CERN nuotr. |
Dar teks palaukti
Mažųjų dalelių susidūrimo dar teks palaukti - mokslininkai į tunelį paleido tik pirmąjį protonų spindulį. Po keleto dienų startuos antras spindulys, abu jie bus greitinami, kol pradės skrieti beveik šviesos greičiu.
Dabartiniame etape tobulinamos elementariųjų dalelių įbėgio iki greičio, artimo šviesos greičiui, sistemos, taip pat buvo tikrinamos sistemos, užtikrinančios protonų judėjimo trajektorijos stabilumą. Realus priešpriešinių protonų pluoštų susidūrimo eksperimentas numatytas spalio 21-ąją.
VIETA. Kompiuterio sukurtame vaizde - 27 km ilgio LHC tunelis (mėlyna spalva) po Šveicarijos ir Prancūzijos siena. |
Visatos paslaptys
Šis bandymas gali pagrįsti arba paneigti kai kurias naująsias erdvės ir laiko teorijas ir atsakyti į klausimą, ar lygiagrečiai su mūsų Visata yra kitas matmuo arba matmenys. Bus siekiama atkurti sąlygas po Didžiojo sprogimo, po kurio, manoma, susiformavo Visata.
Tai, kas įvyks susidūrus protonams beveik šviesos greičiu, bus fiksuojama keturiose didelėse kamerose. Skaičiuojama, kad per sekundę dalelės 11 tūkst. kartų apskries 27 km ilgio ratą ir trenksis vienos į kitas. Tada mokslininkai tirs susidūrimo skeveldras ir bandys rasti naujų elementariųjų dalelių.
Ieškos "Dievo dalelės"
Jie tikisi rasti teorinę dalelę, Higso bosoną, dar vadinamą "Dievo dalele", kuri niekuomet nebuvo atrasta, tačiau padėtų paaiškinti, kodėl materija turi masę.
Taip pat bus ieškoma supersimetrinių dalelyčių, kurios galėtų būti "supersimetriniais partneriais" jau žinomoms dalelėms.
Kai kurie mokslininkai projektą vadina milžinišku lėšų švaistymu, kiti atremia, kad Kolumbas išsiruošė į kelionę, nežinodamas ką atras, tačiau atrado Ameriką.
Dar kiti primena, kad tuo metu, kai buvo atrasti elektronai, niekas nežinojo, kam jie reikalingi. Tačiau jie pakeitė viso pasaulio ekonomiką.
Su greitintuvo projektu siejamos milžiniškos viltys - nuo naujų vėžio gydymo būdų, branduolinių atliekų sunaikinimo iki klimato kaitos sustabdymo.
"LHC - ne vien mašina. Tai mūsų laikų intelekto iššūkis, - teigia žurnalas "New Scientist". - Jeigu pasiseks, dabartiniai fizikos vadovėliai pasens iki 2009 metų pabaigos."
Faktai:
Žiedinė 27 kilometrų ilgio konstrukcija yra 100 metrų gylyje. Joje 120-ia galingų elektromagnetų numatoma įbėginti iki šviesos greičiui artimo greičio (99,9 procento) priešpriešinius protonų ir švino jonų pluoštus. Tūkstančiai daviklių fiksuos susidūrimo momentus. Tai leis tyrėjams įsiskverbti į materijos paslaptis.
CERN mokslininkai mano, kad eksperimentas padės miniatiūriniu mastu atkurti Didįjį sprogimą, kuris esą prieš 13,7 milijardo metų davė pradžią Visatai.
Projekte dirba mokslininkai ir technikai iš 20 Europos šalių, taip pat iš Kinijos, JAV ir Japonijos.
Greitintuvui sukurti prireikė daugiau kaip septynerių metų, o išlaidos sudarė apie 6 milijardus eurų.
Rašyti komentarą