Šmalenbergo virusas 2012 metais patvirtintas 8 šalyse: Vokietijoje, Olandijoje Belgijoje, Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje, Italijoje, Liuksemburge, Ispanijoje auginamiems galvijams. Šią savaitę prie sąrašo prisidėjo ir Estija.
Estijos veterinarijos specialistai pranešė, kad Vorumaa ir Hiimaa vietovėse esančioms avims patvirtintas Šmalenbergo virusas. Tai pirmasis šios ligos atvejis Estijoje. Virusas išskirtas Estijos specialistams gavus informacijos, kad minėtuose regionuose išaugo avių abortų skaičius. Estijos Maisto ir veterinarijos tarnyba, ūkiams, kur nustatytas virusas, įvedė apribojimus, toliau atliekami tyrimai. Į Lietuvą iš užkrėstų ūkių gyvuliai nebuvo vežami.
„Lietuvoje Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba vykdo atrajotojų (avių, ožkų ir galvijų) sergamumo šiuo virusu stebėseną. Ypatingas dėmesys skiriamas neišnešiotų jauniklių (abortų atvejų) tyrimams. Ūkininkai ir veterinarijos gydytojai informuoti apie šio viruso pavojų. Iki šiol nėra gauta jokių pranešimų iš valstybinių ar privačių veterinarijos gydytojų ir gyvūnų augintojų apie apsigimimus ar kitus Šmalenbergo virusui būdingus požymius atrajotojų bandose“, – pranešime spaudai cituojamas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Skubios veiklos ir užkrečiamųjų ligų centro vedėjo pavaduotojas Egidijus Pumputis.
2012 metais vykdant nacionalinę stebėsenos programą, Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute ištirtas 931 mėginys dėl Šmalenbergo ligos viruso, teigiamų atvejų nenustatyta.
Remiantis mokslininkų išvadomis, Šmalenbergo ligą sukeliantis virusas žmogaus sveikatai nepavojingas. Nėra nustatyta atvejų, kad ūkininkai ar veterinarijos gydytojai, turėję artimus kontaktus su sergančiais gyvūnais, būtų užsikrėtę šiuo virusu. Nustatyta, kad Šmalenbergo virusas gan trumpą laiką cirkuliuoja užkrėsto gyvūno kraujyje, jis neplinta ir per gyvūninius produktus (mėsą, pieną) ir šalutinius gyvūninius produktus.
Šmalenbergo liga – laikoma ūkine gyvulių liga, dėl kurios krenta gyvulių produktyvumas, padažnėja apsigimimų ar jauniklių abortų atvejai. Dėl jos ūkininkai gali patirti nemenkų finansinių nuostolių, todėl Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba prašo ūkininkus ir veterinarijos gydytojus nedelsiant informuoti apie galvijų, avių ar ožkų abortus, jauniklių apsigimimus, siekiant nustatyti jų priežastis.
Šmalenbergo virusas priklauso Bunyaviridae šeimos Orthobunyavirus genties Simbu serologinei grupei. Šiai serologinei grupei priklauso ir daugiau virusų, kurie dažni Azijoje, Australijoje, Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose, tačiau Europoje pirmą kartą šis virusas nustatytas tik 2011 metų lapkrtį. Šis, dar mažai ištirtas virusas, buvo pavadintas „Schmallenberg virusu“ pagal Vokietijos miesto pavadinimą, kuriame pirmą kartą jis buvo nustatytas tiriant galvijų susirgimų bei apsigimimų priežastis. Nustatyta, kad pavojingus virusus platina uodiniai dvisparniai (Culicoides) ir uodai (Culicidae).
Suaugę gyvūnai gali neturėti ligos klinikinių požymių arba ligos klinikiniai požymiai yra nebūdingi tik šiais ligai. Galvijai karščiuoja, neėda, sumažėja jų pieningumas. Galvijai pasveikta per savaitę. Galvijams viremija trunka 4–6 dienas, o ligos klinikiniai požymiai nuslūgsta po keleto dienų. Šmalenbergo virusas buvo nustatytas veršelių, ėriukų ir ožiukų apsigimusių vaisių, nugaišusių ir gimusių jauniklių mėginiuose. Veršeliams, ožiukams, dažniau ėriukams nustatomi skeleto ir raumenų ydos ir deformacijos, kreivakaklystė, žandikaulių sutrumpėjimas, galvos smegenų vandenė ir kiti galvos smegenų išsigimimai.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą