Estijos parlamentui perduotas projektas dėl referendumo santuokos apibrėžimo klausimu

Estijos parlamentui perduotas projektas dėl referendumo santuokos apibrėžimo klausimu

Estijos parlamento Konstitucinis komitetas ketvirtadienį nusprendė perduoti pirmajam Rygikogo svarstymui rezoliucijos projektą dėl referendumo santuokos apibrėžimo klausimu organizavimo.

Pirmasis svarstymas vyks gruodžio 14-ąją, o pataisas bus galima siūlyti iki gruodžio 30-osios, nurodė parlamento atstovai.

Konstitucinio komiteto pirmininkas Anti Poolametsas (Antis Polametsas) sakė, kad natūralu šiam klausimui spręsti pasitelkti tiesioginę demokratiją.

„Kaip teisminiai procesai padeda pašalinti konfliktus iš visuomenės, taip ir referendumas padės išaiškinti santuokos klausimą, – kalbėjo A. Poolametsas. – Yra iškilęs šis klausimas, ir į jį turi atsakyti žmonės, paliekame tai spręsti vyriausiajam teisėjui, t. y. žmonėms.“

Pasak jo, Estija nepakankamai išnaudoja referendumo galimybę. A. Poolametsas atkreipė dėmesį, kad kitos Baltijos šalys nuo 1992 metų surengė daugiau plebiscitų nei Estija, ir pridūrė, kad šeimos ir santuokos apibrėžimas buvo referendumų objektas mažiausiai 40 kartų įvairiuose žemynuose.

Konstitucinio komiteto pirmininko pavaduotojas Lauri Laanemetsas (Lauris Lenemetsas) savo ruožtu teigė, kad projekto aiškinamasis memorandumas yra labai lakoniškas ir nenurodo teisinių referendumo pasekmių.

„Žmonės neturi nė menkiausio aiškumo dėl teisinių balsavimo „taip“ ir teisinių balsavimo „ne“ pasekmių. Vykdomojoje Konstitucijos redakcijoje nurodoma, kad, pavyzdžiui, vyriausybė turėtų inicijuoti įstatymo projektą remdamasi žmonių valia. Bet kurį projektą vyriausybė turėtų inicijuoti, jei būtų atsakyta „ne“, visiškai nežinoma“, – sakė L. Laanemetsas ir pridūrė, kad dėl to jis mano, jog įstatymo projektas prieštarauja Konstitucijai.

Siimas Pohlakas (Symas Pohlakas), komitete atstovavęs įstatymo projekto iniciatoriui, teigė nematantis jokio prieštaravimo konstitucijai ir pabrėžė, kad referendumas išaiškins daugumos Estijos žmonių poziciją santuokos apibrėžimo klausimu.

„Jei atsakymas bus „taip“, tai reiškia, kad žmonės nenori išplėsti santuokos apibrėžimo, jei rezultatas bus „ne“, tada paliekamas atviras kelias ir kitoms interpretacijoms“, – sakė jis. Pasak S. Pohlako, abu atsakymai yra lygiaverčiai.

Centro partijos, Estijos konservatorių liaudies partijos (EKRE) ir „Isamaa“ parlamentinių frakcijų pateiktame rezoliucijos projekte numatoma, kad 2021-ųjų balandžio 18-ąją per referendumą Estijos piliečiai turės atsakyti į klausimą: „Ar Estijoje santuoka turi likti vyro ir moters sąjunga?“

Skaitomiausi portalai

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder