Vis dėlto nėra aišku, ar su tuo sutiks parlamento pirmininkas Džonas Berkou (John Bercow), kuris vakar dar kartą pagrasino neleisti balsuoti dėl sutarties trečią kartą. To priežastis yra 415 metų senumo taisyklė, anot kurios, tas pats projektas negali būti teikiamas balsavimui kiek nori kartų.
Parlamentas jau du sykius atmetė T.Mei su ES išsiderėtą susitarimą. Dž.Berkou akcentavo, kad būtent dėl to pasiūlymas dabar turi „iš esmės“ skirtis nuo abiejų ankstesnių. A.Lydsom sakė, kad vyriausybės projektas atitiks Dž.Berkou reikalavimą, tačiau detalių neįvardijo.
Ministrė pirmininkė vakar pareiškė, kad netrukus atsistatydintų, jei Bendruomenių Rūmai vis dėlto pritartų „Brexit“ susitarimui. Kai kurie priešininkai jos Konservatorių partijoje tada paskelbė, kad balsuos už susitarimą.
Tačiau kol kas nebuvo sėkmingi mėginimai įtikinti koalicijos partnerius Šiaurės airių DUP partiją. T.Mei mažumos vyriausybė yra priklausoma nuo šios partijos balsų. Todėl premjerei reikalinga ir opozicijos parama.
Laikas spaudžia, o šiandien kaip tik baigiasi ES nustatytas terminas. Jei „Brexit“ susitarimas iki vakaro nebus priimtas, T.Mei turės prašyti atidėti išstojimą iki gegužės 22 dienos. Priešingu atveju Didžiajai Britanijai jau balandžio 12-ąją gresia išstojimas be sutarties.
Europos Komisija dar kartą paragino Didžiąją Britaniją rasti aiškią liniją „Brexit“ klausimu. Turėdamas omenyje britų parlamento balsavimą dėl „Brexit“ alternatyvų, Komisijos atstovas vakar sakė:
„Mes vakar vakare suskaičiavome aštuonis „ne“. Dabar mums reikia vieno „taip“, kad judėtume į priekį.“ Britų parlamentarai užvakar balsavo dėl aštuonių „Brexit“ kurso alternatyvų, tačiau nė vienas pasiūlymas daugumos palaikymo nesulaukė.
Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, politikos apžvalgininkas Audrius Butkevičius:
- Visa tai tik patvirtina, kad britai neturi jokios strategijos, nesupranta ir nežino, kaip jiems elgtis toliau šioje patinėje situacijoje, tačiau svarbiausia - patys sau bijo prisipažinti, kad svetimos valstybės žvalgybos operacijų pagalba jie buvo įtraukti į situaciją, kurios nevaldo.
Jie bijo sau prisipažinti, kad skelbdami referendumą dėl išėjimo iš ES, patys nepermąstė ir nesuvokė mechanizmų, kurie neišvengiamai bus paleidžiami.
Šiandienėje situacijoje aiškėja, jog sisteminio mąstymo bei strategijos nebuvimas ir toks primityvus bei lengvas mėgėjiškas požiūris į politiką yra būdingas ne tik Rytų Europos šalims, bet ir klasikinei Europos demokratijai, kuo britai visą laiką buvo laikomi...
Paprasčiau tariant, tai, ką mes stebime, yra katastrofa ir britams belieka skaičiuoti nuostolius, kurie kasdien vis auga...
Iš esmės yra keli realūs ateities scenarijai: sukurti visiškai naują situaciją, kuomet pagrindinis derybininkas bus kitas žmogus, dar kartą pratęsti galutinę britų pasitraukimo datą, o tas laimėtas laikas leistų, pirmiausia, patiems britams susigaudyti naujai iškilusiose aplinkybėse, na, o trečias dalykas - vis dar egzistuoja galimybė parengti naują referendumą netgi po to, kai parlamentas atsisakė tai daryti. Po katastrofos, kuri jau vienaip ar kitaip įvyko, atsirado labai daug laisvės laipsnių, o Teresos Mei pasitraukimas tą laisvės laipsnių skaičių dar padidins...
Taigi, „Brexit“ istorija gali būti pradėta rašyti iš naujo. Tačiau džiaugtis nesinori, suvokiant, kad net patys geriausi mūsų sąjungininkai, kokiais buvo laikomi britai, yra nieko verti. Žvelgdami, kaip jie nesugeba susidoroti su krize, problema ar katastrofa, įsivaizduokime, kas vyktų tenai, jeigu krizė, problema ar katastrofa vyktų pas mus... Sėdėdami „plikais pasturgaliai ant keptuvės“ jie nepajėgia spręsti savo klausimų, todėl vadinamųjų mūsų „konservatorių“ ir D.Grybauskaitės bandymai priskirti kam nors iš jų gebėjimą iškilus problemai padėti mums dabar atrodo kaip labai apgailėtinas žaidimas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą