Islandijoje snaudžiantis ugnikalnis rodo aktyvumo ženklus ir kursto nerimą

Islandijoje snaudžiantis ugnikalnis rodo aktyvumo ženklus ir kursto nerimą

Neįprastas seisminis aktyvumas netoli Islandijos sostinės Reikjaviko esančioje vulkaninėje zonoje, kuri pastaruosius 800 metų buvo neaktyvi, nustebino mokslininkus, dabar bandančius išsiaiškinti, ar artimiausiu metu ten gali įvykti ugnikalnio išsiveržimas.

Bauginantis Keiliro kalnas iškilęs virš vietovės, panašios į Mėnulio paviršių, esančios vos už 25 km nuo Reikjaviko. Dabar šią vietovę įdėmiai stebi mokslininkai, ieškantys galimai artėjančio išsiveržimo pirmųjų ženklų.

Islandija įdėmiai stebi situaciją nuo praėjusios savaitės, kai įvyko keletas silpnų žemės drebėjimų ir požeminių smūgių, siejamų su magmos kiekio padidėjimu Krisuviko vulkaninėje sistemoje. Šie įvykiai grindė prielaidą, kad ugnikalnio išsiveržimas yra tikėtinas.

Tačiau nuo tada, ugnikalniui neišsiveržus, kyla abejonių, ar sistema vėl nubus.

Islandijos civilinės apsaugos agentūra pirmadienį sakė, kad „turime ir toliau manyti, kad ugnikalnio išsiveržimas gali įvykti“.

„Tokius įvykius visada reikia vertinti rimtai, nes situacija gali labai greitai keistis“, – naujienų agentūrai AFP sakė Thorbjorg Agustsdottir (Torbjorg Agustsdoutir), Islandijos energetikos mokyklos „GeoSurvey“ seismologė.

Naujausiais duomenimis, dabar magma slūgso vos kilometro gylyje.

„Tai yra labai arti. Ši magma tikriausiai kyla iš šaltinio, kuris yra 8–10 km gylyje, gal net 20 km gylyje“, – sakė Islandijos universiteto vulkanologas Thorvalduras Thordarsonas, nors magma, taip priartėjusi prie paviršiaus, ne visada išsiveržia.

Pasak ekspertų, išsiveržimas įvyktų vietovėje tarp Keiliro ir Fagradalsfjalio kalnų, kuri yra negyvenama, tad pavojaus žmonių gyvybėms ar turtui nebūtų.

Naujas išsiveržimų ciklas?

Krisuvikas yra vadinamoji vulkaninė sistema, neturinti centrinio ugnikalnio. Paskutinį kartą ši sistema išsiveržė XII amžiuje, o vėliausias ugnikalnio išsiveržimas Reikjaneso pusiasalyje įvyko 1240 metais.

Silpnų vulkanines sistemos pabudimo ženklų pasirodė praeitais metais, o 5,7 balo žemės drebėjimas, įvykęs vasario 24 dieną parodė, kad gali įvykti rimtas seisminis įvykis.

Nuo tada Islandijos meteorologijos tarnyba pusiasalyje užfiksavo daugiau nei 34 tūkst. seisminių smūgių – tokio kiekio nėra buvę per visą stebėsenos skaitmeninėmis priemonėmis laikotarpį.

Po dviejų dienų ramesnio laikotarpio seisminis aktyvumas vėl suintensyvėjo naktį iš antradienio į trečiadienį.

„Kaip žinome, [seisminis aktyvumas] gali svyruoti, tačiau tai vis tiek yra labai didelis aktyvumas šiemet“, – sakė Sara Barsotti, Islandijos meteorologijos tarnybos vulkaninių grėsmių skyriaus koordinatorė.

Islandija yra didžiausia ir aktyviausia seisminio aktyvumo zona Europoje. Ji aktyviai stebima ekspertų, kurie turi platų stebėsenos tinklą šioje Šiaurės Atlanto saloje.

Tačiau Reikjaneso pusiasalio vulkaninė zona tebėra mįslė mokslininkams.

„Nežinome, kaip magmos sistema ruošiasi išsiveržimui Reikjaneso pusiasalyje. Kokie neramumo signalai su tuo susiję? Kiek laiko tai trunka? – Mes nežinome. Nes neturėjome galimybės to išmatuoti“, – sakė Th. Thordarsonas.

Visgi viena aišku – jei išsiveržimas įvyks, išsiverš mažas lavos ir pelenų kiekis.

Kitaip tariant, nebus nieko panašaus į 2010 metais įvykusi Ejafjadlajokudlio ugnikalnio išsiveržimą, per kurį išspjautas milžiniškas pelenų debesis kelioms savaitėms paralyžiavo oro transportą Europoje ir privertė milijonus keleivių laukti.

„Išsiveržimai šioje vulkaninėje zonoje [...] yra daugiausiai ramūs. Būna lavos išsiliejimų, tačiau jie nėra didelio masto“, – sakė Islandijos universiteto geofizikas Pallis Einarssonas.

Geologiniai tyrimai atskleidė, kad šiame pusiasalyje yra penkios vulkaninės sistemos ir kad jos suaktyvėja apytiksliai kas 800 metų.

Pastarasis suaktyvėjimas regione truko tris dešimtmečius, o keletas išsiveržimų truko ilgiau kaip dešimtmetį.

„Gali būti, kad sulaukėme naujo išsiveržimų laikotarpio Reikjaneso pusiasalyje“, – svarstė Th. Thordarsonas.

Tai nebūtų pirmas kartas, kai Islandijoje suaktyvėja vulkaninės zonos.

Ankstyvą rytą 1973 metais lavos fontanai, išsiveržę 150 metrų nuo miestelio centro, nustebino Vestmano salyno Heimaėjaus salos gyventojus. Šis išsiveržimas buvo pirmasis toje vulkaninėje sistemoje per pastaruosius 5 000 metų.

2020-ųjų liepą ekspertai įspėjo, kad aktyviausias Islandijoje Grimsviotno ugnikalnis, esantis po Vatnajokudlio ledynu, ruošėsi išsiveržti, tačiau kol kas nieko neįvyko.

Skaitomiausi portalai

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder